Pamenu kai buvau dar mažas arba gal taikliau būtų pasakyt jaunas skaičiau vieną fantastinį apsakymą. Nei kas jį parašė nei koks jo pavadinimas nebe pamenu… Pasakojimo veiksmas vyko nelabai tolimoje ateityje, o dėmesio centre buvo nauja pramogų rūšis t.y. galimybė įsikūnyti į visai tau nepažįstamo žmogaus asmenybę. Herojus galėjo jausti ir matyti viską ką matė ir jautė kūno savininkas ir daugiau nieko – jokios įtakos jis jam negalėjo daryti. Situacijas galima buvo stebėti kuo įvairiausias… Nuo mylėjimosi iki pastangų išgyventi kritinėse gyvenimo situacijose.
Fotografija man visad asocijuodavosi su „įsikūnijimu į kitą žmogų“, juk žiūrinėdamas foto matai būtent tai ką tuo metu matė fotografas , o jei nuotrauka (nuo-trau-ka kvailas žodis ypač kai pakartoji jį kelis kartus:D) dar ir gerai padaryta tai gali pajusti netgi jausmus, kuriuos patyrė fotografas tą akimirką:) Štai tas mane ir žavi…
Apie video tai jau atskira kalba. Bet mano manymu žiūrint video nebelieka vietos fantazijai priedo tai įpareigoja. O kaip jums? Kuo patinka ar nepatinka fotografija?
Hm, man visad labai galai, kad niekaip negaliu su savim pasiimti to, kad grazu. Ir jei nenufotografuosiu, tai tas dings amzinai, niekada nepasikartos ir as pamirsiu kaip buvo, kaip jautesi.
Fotografija man teikia dvi galimybes:
1) užfiksuoti kažką gražaus/įspūdingo/įdomaus, kas mane sudomino/nustebino/sujaudino (pvz, saulėlydis Ventės rage). Tai įvykiai, kurie eina-praeina ir jų dažniausiai nepkartosi
2) užfiksuoti kažkokį objektą/-us, kurie man įdomūs ne emocine, o technine prasme (pvz, Trakų pilies vidinio kiemo panorama). Tai dalykai, kurių man reikia dėl mano hobių
tai dalykas, kurį norėčiau daryti bent jau mėgėjiškai gerai, tik kad vis geresnio fotiko nesugebu įsigyti.
o šiaip fotografija be galo nuostabus laisvalaikis, ypač ieškant geresnio kampo, kadro ir vaizdo.
Susimąsčiau apie patį žodį- ne be tavo kaltės, kaip žinia:)Nuo-trau-ka. Pykšt ir kažką nutrauki. Laiko giją? Kita vertus, kaip sakoma, visas menas – žudymas.
p.s. tik dabar pastebėjau, kad mes esam siūlymų įsidėti skydelį draugais:)
Tai gal nori pasikeisti?:)
Kaip dėl manęs, tai Roota ir Grumlinas susakė viską, kodėl fotoaparatas visada keliauja kartu. O dėl video – tam kad perteikti kažką panašaus kaip nuotraukose, reikia įdėti žymiai daugiau darbo, o be to tiesiog negali persiplėšti. Niekaip neišeina tuo pačiu metu ir fotografuoti, ir filmuoti
Su darymu aisku, o kaip su ziurejimu?:) Ar cia tik as vienas visokiu nesamoniu prisifantazuoju jas ziuredamas:D?
@Eugenijus I. – nebijok, ne vienas
Mano mąstymas vizualinis. Aš negaliu žiūrėti į nuotrauką ir nieko negalvoti 
Baisiai mėgstu žiūrėti vestuvių nuotraukas. Tas, gražiai pozuotas. Kaip jose nuoširdžiai matosi natūralūs žmonės! Neįtikėtina, kaip ryškiai jaučiasi charakteriai.
Bet neužkliūna, ką jautė fotografas. Turbūt, kad pati nuotrauka kuria naują jausmą. Kuo labiau pavyko fotografui – tuo gražesnį jausmą sukuria.
Nemoku paaiškinti, bet gal bent jau pagrindnė mintis aiški
Šiaip ne vien nuo-trauka-ka kartojant keistai skamba. Visi žodžiai patys savaime nieko nereiškia, yra tik garsų kratinys.
pa-lan-gė-je-pa-ri-męs-o-buo-lys-ma-ka-bri-škai-pa-kels-a-kis
As ne tai turejau omeny:)
nuotrauka skamba kazkaip keistai kalbant apie fotografija… Kita vertus pilna tokiu zodziu kalboj, kad ir nuo-taka…:D