Ketvirtadienį apie pirmadienį? Taip, nes kažkaip pritrūksta laiko net ir tokiam paprastam darbeliui kaip įrašo parašymui. Čia matyt pats populiariausias skundas/pasiteisinimas visoje blogosferoje:)
Truputį apmaudu, kad Ievai nutiko ta nelaimė su koja, nes kad ir koks geras oras bebūtų niekur toliau pakeliaut neišeina… Tad pirmadienį patraukėm prie Blackrock’o ežero. Šiaip pasivoliojom prieš saulutę, Rudukas pasimaudė, pagainiojo paukščius… vienu žodžiu užsiėmė savo įprasta veikla.
Pirmadieninė foto mišrainė…
Ruduko potraukis vandeniui neįtikėtinas. Jei aš neįmesiu kamuoliuko į vandenį tai jis pats lyg netyčia bėgdamas atgal pames jį kur nors šalia krašto:)
Štai čia neblogas momentas gavosi:) Prajuokino truputį.
Prisilaksčius ir prisiplaukiojus buvo apdovanotas kaulu… O tada draugystės baigėsi. Kiekvienas mūsų krustelėjimas buvo įvertinamas atitinkamo garsumo urzgimu ir skersakiavimu:)
Poravimosi ypatumai. Kas pirmesnis tas gudresnis:)
Vaidinu nerūpestingą:)
Šitas vienišius labai bailus. Niekaip nepavyko prie jo arčiau prisėlint.
Pilkasis garnys(?) tokiu drovumu nepasižymėjo:) Kirto duoną nė kiek nesirūpindamas aplinkiniais.
Kai jau galėjau praktiškai ranka paliest… Purptelėjo:)
Tiesą pasakius aš to ir siekiau:D
Kai jau atsibuvom prie ežero, nuvykom į stebėjimo aikštelę prie oro uosto:) Tą pačią, kurią aptikau šeštadienį ar tai sekmadienį ryte.
Ištikrųjų net nesmagu stebėt tiek tonų sveriantį daiktą blaškomą it plunksnelė tiesiai tau virš galvos…
Reikės kada sutemus ten nuvykt:)












kaip juokingai Rudukas plaukia
pušku pušku. ir dar nardo. nu super…
Nieko neveikimas yra geriausias veiksmas
Vilma, panere tai jis nenorom:) Gaude kamuoli, bet tas issprudo… inercijos dar buvo like tad panere:D
suo amfibija