Edmundo Malūko romanas parašytas, kai šiukšlyno žmonės visuomenei nerūpėjo (o dabar rūpi?), kai jie tik būrėsi, kai apie didžiuosius Lietuvos šiukšlynus dar tik dygo ištisos gyvenvietės, dar tuomet, kai išmestas atliekas – metalą, elektroninius prietaisus, nurašytus miltus, kruopas, cukrų – valdė mafija.
Romanas – apnuoginta tikrovė, sudėtingi šiukšlyno vaikų Gustės ir Mato likimai.
Katik pabaigiau skaityti šį sukrečiantį romaną… Šiaip nepatinka man tokio pobūdžio kūriniai. Skaitydamas atrandi visai kitokį tau nematytą ir negirdėtą žiaurų pasaulį… Sakau neregėtą ir nematytą dėl to, kad ką pasako per žinias ar radiją nesiskaito pažinimu. Tai tiesiog faktas „žmonės šiukšlyne“ ir viskas, o kaip jie gyvena, ką valgo, ką geria, kur miega ar kaip žiemoja ir su kokiais dar išbandymais jiems tenka susidurt mes nežinom… Bet sužinosim – paskaitę. Pasakojama istorija tai ne tik kelių žmonių nelaimingas gyvenimas, ji atspindi ir nūdienos socialines problemas su kuriomis šiais neramiais laikais galime susidurti kiekvienas…
Viso knygos skaitymo metu persekiojo bloga nuojauta dėl romano herojų. Ji iš dalies ir išsipildė. Būtent dėl tos nuojautos jauti pastovią įtampą ir netgi šiokį tokį diskomfortą. Gan nemalonus jausmas, bet kažkas viduj vis spiria skaityt vis toliau ir toliau… tikiesi, kad nutiks bent kažkas gero… bet kur tau. Viskas kaip gyvenime… labai baisiame ir nelaimingame gyvenime.
Jei jus kamuoja ir neduoda ramybės kasdieniai rūpesčiai, erzina gyvenimiška rutina ar tiesiog esat nepatenkintas gyvenimu – paskaitykit E.Malūko „Šiukšlyno žmonės“. Beveik neabejoju, kad po to požiūris į viską kas jus supa pasisuks visai kitu kampu.
Ooo, šitą skaičiau žalioj jaunystėj.. Mama irgi skaitė, apsiverkė kiek atsimenu.. Šokiruoja vietom, bet jo kiek žinau, visos tokios.
As tik dvi jo skaites. Pirma pamenu irgi patiko, bet nebuvo tokia ziauri…
o as turejau problemu su siuo kuriniu… per savo lietuviu kalbos iskaita paminejau ja kaip labai patikiusia ir mane sudominusia knyga… tad teko isklausyti mokytojos ilgo pamokslo,kaip galiu vertinti tokias prastas knygas, juk ji neturi jokios isliekamosios vertes, liepe pazvelgti i ja dviliktokes akimis,gal tada susiprasiu… kita diena po iskaitos vel pradejo man moralizuoti…. niekaip nesuprantu… juk sita knyga tikrai ispudingas ir verta demesio….
Matyt jei knyga nepatiko… Bet cia jos problema, nebutina buvo del to moralizuot. Ech…
Tiesa pasakius aš irgi minėsiu šią knygą savo Lietuvių kalbos egzamine, tad irgi teko išklausyti mokytojos moralo apie tai kokia ši knyga netinkama ..
Sita knyga kaip tik gera, nes ji mums parodo tikra siukslino zmoniu gyvenima be jokiu slepiamu faktu, si knyga mums leidzia ne tik suzinoti apie ju gyvenima, bet ir isijausti i ju situacija…
Nereali knyga. Anksciau viena is savo megemiausiu laikiau Vytauto Ročicko-Nebaigtas dienorastis, taciau dabar jos vita pakeitė si, Šiukšlyno žmonės.
Nuostabi knyga , vakar pradejau skaityti ir perskaiciau 100 puslapiu , neet atsitraukt nenorejau , nuostabuu . ! ; ***
Manyčiau, viena geriausių lietuviškų knygų.
Sukramciau per dvi dienas
Labai patiko
Kvaila knyga, senė Koša geria vaikų kraują… Tokios nesąmonės blaivas nesugalvosi
Šiaip tai tokie dalykai vykdavo realybej, pasidomekit
Great stuff and thanks for the share
Na, bet autoriaus požiūris į moteris, tai atsiprašau…
Katik perskaičiau Miglos pirmą dalį. Pati pradžia šokiravo. Autorius su tokiu geismu ir aistra aprašė pedofilijos (nemaišom su homoseksualumu. Tai du skirtingi dalykai) aktą… Iš kart mečiau knygą iš rankų. Būčiau mielu noru per langą ištrenkus, bet knygą paskolino pažįstama. Et.