Šiaip…

Vakar rašydamas apie žaidimų pirkimą žiūrėjau pro langą. Kieme koks tai senis trypčiojo. Net ne iš kart sumojau, kad tai šeimininkas. Retokai jis pas mus lankosi oi retokai – skylė dušo sienoje vis dar yra

Pagaliau nebeįkyrėsiu Žilvinui su prašymais užsakyti lėktuvo bilietus ar rezervuoti kambarius viešbutyje – ketvirtadienį nuėjau ir užsisakiau VISA kreditinę kortelę.

Nors ir turėjau ilgas išeigines, bet nieko gero nenuveikiau. Ieva dirba, tad mes su Ruduku visą laiką praleidom lydėdami ir parlydėdami Ievą.

Atostogų kelionei į Paryžių negavau – per vėlai paprašiau. Bet vietoje to pasiprašiau išeiginių – davė. Turbūt čia nerašyta taisyklė, prieš atostogas atart kaip jaučiui, nes sekančios savaitės grafikas vėl ~50h. Na nieko… Visad prisimenu rusiškame seriale išgirstą patarlę “liubish medok, liubi i xolodok” Pažodžiui išvertus “Mėgsti medutį, pamėg ir ledutį (šaltį)”. Mhm, neskamba lietuviškai.

Šiandien, kad ir labai taupydamas, bet pabaigsiu skaityti “Paštą”. Gaila, nes man jis patiko. Šiaip normalaus romano ta knyga net nelabai primena. Tai greičiau “blog’as” popieriuje – dienoraštis
Dabar štai mėginu suvokt dėl ko ji man patinka… Bet niekaip nesugalvoju. Nejau tik dėl to, kad man patinka kišt savo nosį į svetimus reikalaus..?