Antra diena Paryžiuje (1 dalis)

Šios dienos tą pačią dieną net neaprašinėjau, nes grįžęs į viešbutį absoliučiai neturėjau jėgų niekam… Net alui. O kas mane artimiau pažįsta tai tikrai dabar suprato koks buvau pavargęs Tiesą nusnūdus/pasivarčius lovoje jėgų atsirado – tik alui.

Tą dieną užkandę išgirtus (be reikalo) viešbučio pusryčius patraukėm į šalia esančią traukinių stotį ir nubildėjom į St.Lazare miesto centre. Verta paminėti, kad važiavome zuikiu. Na bilietus mes nusipirkome, bet va kur pažįmėti tai taip ir neradome… Tuo klausimu tardžiau šalia sėdintį indusą, tai anas sakė, kad viskas su mano bilietėliu gerai. Nepatikėjau, bet tuom kart nuramino.

Pirmas mūsų lankytinas objektas buvo arčiausiai St.Lazare stoties esantis Nacionalinis Operos pastatas.

Gėrėdamiesi apėjom visą. Pakeliui aptikom idilišką pilkųjų miesto guventojų draugiją

Susimokėję berods 8 euriukus patekom į vidų. Žandikaulis tiesiog atkaro stebint visą tą grožį ir prabangą…

Net dabar, man pačiam žiūrint šias foto nesitiki, kad tai mano paties daryta Apskritai, visa ta išvyka man kaip koks sapnas…

Pačios didžiosios operos salės taip (deje) ir nepavyko pamatyti mat ten vyko kažkokia repeticija ar dar koks velnias…

Iš ten pieškomobiliu, su žemėlapiu rankose patraukėm tiesiai į Paryžiaus perlą – Luvrą. Pakeliui dar pasistiprinom… ir vėl pasitaikė kažkokie keisti ir sprangūs ne pirmos jaunystės sumuštiniai. Ma jį velnias. Svarbu skrandį užkimšo. Priėję prie Luvro šono net ne iškart susivokėm, kad šitas gigantas ir yra mūsų tikslas.

Pasinaudojau kažkieno duotu, prieš kelionę (bloge), pasiūlymu susidaryti planą kur eiti ir ką žiūrėti idant negaišt laiko bet kur. Taip ir padarėm. Nusprendėm aplankyti tik pačius garsiausius eksponatus. Truputį apmaudu buvo kai kuriuos kambarius tiesiog perskrieti, be ką padarysi…
Pažįstat šitą ponią?

Neilgai trukę aptikom patį iškiliausią eksponatą

Psichė ir Kupidonas…

Neretai už pačius eksponatus įspūdingiau atrodydavo lubų papuošimai…

Tapybos mėgėjams… Aš ir Ieva ne tokie, tad teko tiesiog per daug nesigilinant “prabėgt” pro šalį.

Pro šį prabėgti nepavyko…

Minia sulaikė

Viena paskutinių aplankytų vietų – Napoleono apartamentai. Vėl gi iš susižavėjimo atvipusiais žandikauliais dairėmės aplinkui… Bandžiau įsivaizduoti Tą “mažiulį” gyvenantį tokioje prabangoje. Nepavyko. Vaizduotė man jį nupiešė tupintį savo palapinėje ant aukšto kalno ir su patarėjais stebintį apačioje vykstantį mūšį

Valgomasis.

Žinoma buvo ir daugiau garsių eksponatų… ir nuotraukas aš jų turiu, bet pamaniau, kad geriau nuvykę patys juos gyvai pažiūrėsit. Nėr čia ko gadint Jums būsimo malonumo

Pirma diena Luvru neužsibaigė. Po to dar aplankėme pora “objektų” bet apie tai kitą kartą.