Translator

Jei patinka šis tinklaraštis:

Eugenijaus Ivanovo Blogas

Įsidėk šį skydelį!

Antra diena Paryžiuje (2 dalis)

Taigi metę paskutinį žvilgsnį į Luvrą

nutarėm Eliziejaus laukais patraukti į Triumfo arką. Iš pažiūros atrodė iki jos ranka paduot… Ėjom ėjom, o ji nė kiek neartėjo. Spėjom ir išalkt ir ištrokšt… Tad nuėję daugiau nei pusę kelio užsukom į pirmą pasitaikiusę kavinę pavadinimu “Madrigol”. Truputį įtartina pasirodė, kad savo meniu jie nerašė kainų… Pasirodo ne be reikalo – čia išgėriau brangiausią alaus bokalą savo gyvenime :D (11eurų). Skonis neypatingas – kaip ir viso kito, pigesnio Heinekeno.


Atsipūtę patraukėm toliau ir neilgai trukus pasiekėm kelionės tikslą.

Susimokėję berods 8 euriukus patekom į vieną iš arkos “kojų”. Tokiais štai sraigtiniais laiptais kilom į viršų. Ilgo lipimo į viršų metu mąsčiau apie aukštį į kurį kylu. Taip nejauku pasidarė… O jei laiptai ims trupėti nuo mano svorio? O žemės drebėjimas? Į apačią vos vos išdrįsau pažiūrėt :)

Užsiropštus tai baisu jau nebebuvo. Labai saugiai viskas padaryta. Net ir norint vargiai ar pavyktų nusibaladot į apačią. Vaizdas tiesiog nuostabus. Eliziejaus laukai iš kitos pusės.

Pažvelgus į kitą pusę matome Šarlio de Golio laukus (?) ir horizonte plytinti La Defense su jau anksčiau aprašyta Grande Arche.

Iš kitos pusės mus pasitinka didingasis Eifelio bokštas… Įmetęs porą eurų į šalia stovinčius žiūronus apžvelgiau trečiąjį jo aukštą ir ten tūnančius drąsuolius. Man net žiūrint silpna darėsi…

Atsižiūrėjus lig soties Paryžiaus nutarėm netempti gumos ir šiandien pat užkilti į eifelio bokštą, juolab oras tam labiau nei tinkamas.
Airijoje Fiat 500 tenka pamatyti kokį kartą į mėnesį, mat čia karaliauja Mini’ai. Bet va paryžius jais tiesiog knibžda :D Atsižiūrėjau lig soties šitų juokingų mažylių :)

Nuo Triumfo arkos Eifelis atrodė čia pat, bet teko visai nemažai pakulniuot kol jį pasiekėm.

Pakilimas į antrą aukštą 8, į trečią 13. Kilom žinoma į trečią. Antrame aukšte nori nenori reikia persėsti. Čia vaizdas iš antro aukšto. Triumfo arka buvo baisu, bet greit apsipratau, bet čia… tik po kelių minučių dvejonių linkstančiom kojom priėjau prie krašto… Per arti praeinantis žmogus man iškart sukeldavo paniką :D Na neisterikavau, bet nedaug trūko :D

Visa laimė, kad grindys iš pažiūros buvo labai tvirtos tad įsidrasinęs nupyškinaus “Ivalidų” rūmus (Palais des Invalides) :D

Atėjus metui kai reikėjo kilt į trečią aukštą su didžiausiu siaubu teko pastebėt, kad liftai su STIKLINĖM sienelėm. Užkilau įsikniaubęs Ievai į petį, strapaliojantį lifto viduryje mažametį galvojau pasmaugsiu savomis rankomis.
Užkilus į patį viršų teko maloniai nustebti. Trečias aukštas įstiklintas – apatinė jo dalis. Norindtieji Galėjo ulipti į neįstiklintą baloną. Kiek nusiraminęs nutariau lipti į neįstiklintą – juk to čia ir atvažiavau. Pasijutau didvyriu liūtaširdžiu stebėdamas vieną rusaitę, kuri dar labiau nei aš bijojo aukščio :D

Po penkių minučių visa baimė kažkur stebuklingai išgaravo! Buvo tiesiog nuostabu būti tokiame aukštyje ir nebijoti :) Ten pat viršuje pardavinėjo šampaną. Pamaniau reik atšvest savo pergalę prieš aukščio baimę, bet pamatęs kainą (10) nutariau tai padaryti ant žemės :D

Nuostabiai atrodė beveik ką tik lankyta Triumfo arka. Dabar ten patirta aukščio baimė atrodė tiesiog juokinga :)

Luvras… :)

Leidžiantis liftu atgal aš jau nieko nebijojau ir drąsiai sau žiūrėjau pro langą :) Negalėjau savimi atsistebėti. Antrame aukšte belaukiant lifto aptikom laiptus vedančius į pirmą aukštą. Dar ant žemės būdamas ir stebėdamas tuos kelis išdrįsusius jais lipti Dievagojausi, kad jau aš tai tikrai NElipsiu, bet po Ievos paraginimo pamaniau, o kodėl gi ir ne. Pakeliui vos infarktas neištiko aptikus šį “gražuolį”. Tik pamatęs siluetą pamaniau, kad čia koks nelaimėlis nusivertė nuo laiptų ir užsimušė :D

Lipant toliau aptikom tokių ir daugiau :)

Vienas jų netgi “vairavo” liftą :D

Nusileidę į apačią patraukėme atgal į viešbutį. Dar buvo šviesu ir buvo galima ką nors nuveikti, bet deja tam nebebuvo jėgų. Aš net apie važiavimą metro nenorėjau galvot tad sėdom į pirmą pasitaikiusį taksi. Jie čia nėra brangūs, netgi pigesni nei Airijoje. Berods 89 centai už kilometrą. Airijoje 1.05 euro plius dar mokestis už papildomą žmogų.
Tą vakarą nusprendėm, kad kavinių jau mums gana ir pasiėmėm po amerikietišką picą iš šalia esančios picerijos. Besisotinant buvo prieita bendra išvada, kad internete šią piceriją gyrė be reikalo. Valgyt galima, bet skonis… Vnž būna geresnių :)
Va teip va ir baigėsi antra viešnagės diena Paryžiuje – eiliniu Fail kas liečia mitalą :D

This website uses IntenseDebate comments, but they are not currently loaded because either your browser doesn't support JavaScript, or they didn't load fast enough.

27 comments to Antra diena Paryžiuje (2 dalis)

Leave a Reply

 

 

 

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>