Trečia diena Paryžiuje (1 dalis)

Tik atsikėlę patraukėm į iš vakaro suplanuotą Grand Palais. Wikipedia žadėjo, kad ten bus parodos ir muziejai…

Vakar praeidami Eliziejaus laukais jį pastebėjom, bet veiksmo prie jo trūkumas mūsų artyn nepritraukė, o pasirodo ne be reikalo… Nuvykę prie jo aptikome – nieko. Jis tiesiog neveikė. Galima buvo tik per BT į telefoną parsisiūsti  pasakojimų apie jį – tą ir padariau. Dar pro plyšiuką pavyko nufotografuoti įspūdingąjį stogą. Pasirodo Grand Palais vienintelis pasaulyje statinys, kuriame panaudotos tokios plieno, stiklo ir betono proporcijos. Kokios jos pasakojime nebuvo pasakyta

Pavartę žemėlapį…

…nusprendėm patraukti link Hotel des Invalides.

Kaip ir buvo sakyta, radom patranką…

Daug patrankų Didesnių…

Ir mažesnių…

Įmantrių binoklių O bendrai paėmus nieko labai ypatingo.

Kas patiko tai Napoleono kapas. Tikrai įspūdingai atrodė toks masyvus raudono granito luitas…

Po Invalides paupiu patraukėme prie Noterdamo katedros. Ten mus pasitiko minios balandžių, naglų balandžių

Ir žinoma galybė žmonių.

Iš vidaus katedra per daug nesužavėjo. Uždegėm su Ievute žvakutes, davėm vienuolei centų, už papildomus 3 eurus pažiūrėjom katedros lobius…

Ir išėjom lauk – stovėt į kitą eilę – lipimui į katedros viršų. Eilė pasitaikė nemenka… Teko palūkėt ištisą valandą. Gerai, kad buvo šitas veikėjas tai biški prablaškė Kada vėliau įdėsiu filmuką su juo.

Na o ką viršui? Nieko. Tas pats kaip ir visur. Kažkaip po Eifelio visi tie bokštai nebeįdomūs pasidarė

Nors šitie katedros gyventojai tai tikrai labai patiko Priminė seniai matytą siaubo filmą apie gargoyles.

Po to tuo pačiu paupiu patraukėme toliau į Jardin des Plantes (Nacionalinės istorijos ir gamtos muziejus). Nuogastavom, kad nebedirbs, nes jau buvo apie penkias vakaro. Bet mūsų laimei dirbo! Deja aš užsimaniau į šalia esantį tualetą (automatinį)… Ir… Užstrigaus ten Ne durys atsidarinėjo, bet vanduo rankoms nusiplauti piktybiškai nebėgo, o iš tokios vietos jų neplovęs aš negalėjau išeiti… Bet teko, nes jis taip ir nepasirodė. Susinervinau, o išėjus dar ir Ieva sunervino pranešdama “džiugę” žinią, kad Jardin des Plantes uždarė.. Na nusprendėm aplankyti ją sekančią dieną.

Kadangi šiai dienai visi muziejai mums jau buvo uždari dėl pasibaigusio darbo laiko tai patraukėm atgal į centrą link Eliziejaus laukų ieškodami kokios nors kavinukės kur galėtume praleisti laiką iki kol sutems. Norėjom dar sykį pakilti į Triumfo arką ir padaryti naktinio Paryžiaus nuotraukų. Pakeliui aptikom “free to join” šokių konkursą. Na šokti aš nemoku tad tiesiog pasigrožėjom šokiu.

Vakarėjant pasiekėm jau pažįstamus Eliziejaus laukus.

Jautėsi akivaizdus pagyvėjimas. Buvo ne tik tokių publikos linksmintojų…

Bet ir visokių apsimetėlių traukuliuotais invalidais. Tikrai šlykštus vaizdelis. Apsimetinėjo žinoma visokie čigoniško gymio individai… Kas keisčiausia žmonės jiems duodavo ir netgi gana dažnai.
Tuo tarpu šiai nusižeminusiai būtybei nieks nieko nedavė… Stebėjau gal 10 ar 15 minučių, kol Ieva į parduotuvę įsliuogus buvo. Pagailo kažkaip. Daviau.

Po to kai Ievos smalsumas buvo patenkintas patraukėm tiesiai į Triumfo arką. Ką ten pamatėm įdėsiu ryt dieną, bo dabar reikia eit migiaus – ryt į darbą