Emigranto dienoraštis » Aktualijos

Airija – veltėdžių rojus

Eugenijus — Thu, 01 Dec 2011 03:29:58 +0000

Nauji metai – naujas biudžetas, kuriame žada apkarpyti socialinės paramos išlaidas. Pakeliui į/iš darbo klausausi radijo, tai ten net iki ašarų (netekties) daeina, kad kaip dabar bus sunku gyventi be tų kelių papildomų eurų.

Karpymams aš pritariu.

Sako Lietuvoje bedarbio pašalpa nemotyvuoja darbui (anekdotas?:D), bet Airijoje jos apskritai absurdiško dydžio.

Realus pavyzdys: Viena žmonos pažįstama kartu su vyru neteko darbo, bet ko dirbti nenori tai sėdi ir nieko neveikia. Valstybė jiems moka abiems po 800 eurų (kiekvienam į rankas tiek), sumoka už vaiko darželį (jie gi labai užsiėmę – bedarbiai ir vaiko prižiūrėti negali), pilnai apmoka buto/namo nuomą ir dar kad visai iš nuobodulio nenumirtų, moterį siunčia į koledžą studijoms… nemokamai žinoma.

Užtektų jam arba jai susirasti darbą (greičiausiai tai būtų už minimumą – 1200 eurų) ir už vaiko darželį reikėtų mokėti patiems (o jis nėra pigus), nuoma tektų mokėtis patiems… o ką jau kalbėti apie mokslus.

Taigi nedirbant jie gauna: 800(pašalpa) + 800(pašalpa) + ~800(nuoma) + 100/400(darželis) = 2500/2800 eurų per mėn. ir nereikia rūpintis jokiu darbu, transportu ar pan., miegi iki pietų… ko ne gyvenimas?

Nors vienam dirbant: 1200(minimali alga) + 800(pašalpa) – 800(nuoma) – 100/400(darželis) = 1100/800 eurų per mėn.

Negana, kad pačios pašalpos per didelės tai dar ir pasistengta panaikinti bet kokią motyvaciją susirasti darbą bent vienam šeimos nariui.

Asmeniškai pažįstu tris bedarbius ir visi jie ieškosi darbo… savo svajonių darbo

Pilno grūdo sveikatos mitas

Eugenijus — Sat, 26 Nov 2011 17:39:39 +0000

Turbūt daugelis girdėjom ir vis dar girdime giedamus ditirambus pilno grūdo gaminių teikiamiems privalumams mūsų sveikatai… Pasirodo kai kalbama apie privalumus yra nutylima apie jų trūkumus. Mhm… turbūt nė nežinojote, kad tokių esama, o pasirodo yra.

Vienas baisus baisus straipsnis apie duonos gaminių teikiamą NEnaudą mūsų organizmui (anglų kalba).

Aišku neverta per daug gąsdintis ir visiškai atsisakyti duonos (juk ji skani), bet tiesiog verta atminti, kad saikas yra didžiausia dorybė.

Straipsnyje aiškinama apie grūdinių produktų/patiekalų didelę įtaką mūsų svoriui t.y. viršsvorio formavimuisi. Prieš tris mėnesius būčiau į tai pažiūrėjęs labai ir labai skeptiškai. Bet dabar po trijų mėnesių praktiškai visiško duonos nevartojimo ir neįtikėtino svorio metimo tempo (nuo 93 iki 83 kilogramų) straipsnyje išsakyti faktai įgyja tikrai žymiai daugiau svorio… Žinoma kiekvienas sprendžia pagal save.

P.S. Tas pats galioja pupelėms, riešutams bei gaminiams iš sojos, kuriuos galima paminėti netgi atskiru dideliu BLOGU punktu

(Jau) 5 metai “tremtyje”

Eugenijus — Mon, 21 Nov 2011 00:33:31 +0000

Lygiai lygiai, valandų tikslumu prieš 5 metus mes su savo, būsima žmona įsiregistravom į vieną iš daugelio Rygos jaunimo hostelių. Tai buvo pakeleivinga stotelė pakeliui į Airiją. Berods dar dabar piniginėje nešioju ano hostelio registracijos kortelę, kaip relikviją liudijančią apie aną lemtingą kelionę, kuri pakeitė mūsų gyvenimą.

Vykom šiaip sau, o greičiausiai bėgom nuo užsitęsusios nuobodžios ir beprasmiškos rutinos, nuo perspektyvų nebuvimo. Nežinojom ko tikėtis nuvykus, nežinojom kas ten mūsų laukia. Man tokiam sėsliam ir konservatyviam tas aplinkos pasikeitimas tikrai buvo ne pats maloniausias dalykas gyvenime, bet kaip sakant “ir šuo kariamas pripranta”.

Atvykus man viskas atrodė netikra, lyg būtų pasaka. Kalbu NE apie pinigus, o apie pačią Airiją. Tie nedideli spalvoti gyvenamieji namai, siauros nežinia kiek dešimtmečių ar šimtmečių menančios gatvelės, pastoviai pliaupiantis lietus, kas 30 metrų ūžiantys pub’ai su išsišiepusiais veidais viduj, besisveikinantys (visiški nepažįstami) praeiviai, galų gale gyvenimas 120 metų senumo namo palėpėje… Buvo toks jausmas lyg gyvenčiau vienoje iš Hanso Kristiano Andersono pasakų.

Ir vis dar joje gyvenu… ir ją dievinu.

Geriausias draugas metant svorį – HiiT

Eugenijus — Fri, 11 Nov 2011 00:40:43 +0000

HiiT (High-Intensity-Interval-Training) – Aukšto intensyvumo intervalinė treniruotė.

Žinoma atsikratyti viršsvorio galima su paprasčiausiu kalorijų deficitu, bet su HiiT tai galima žymiai paspartinti. Šiaip HiiT rekomenduojama daryti iškart po jėgos treniruočių, bet aš asmeniškai manau, kad ji atneštų naudos kiekvienam besistengiančiam atsikratyti nereikalingų kilogramų. HiiT tai tiesiog efektyvesnis būdas deginti kalorijų perteklių bei puiki alternatyva įprastoms nuobodžioms mankštoms.

Privalumai:
Treniruotė užtrunka tik apie 20 minučių.
Nebūtina bėgti į lauką kur trukdytų eismas ir gatvės praeiviai.
Nereikia jokio brangaus inventoriaus.

HiiT esmė daryti vieną pasirinktą (iš gausybės) pratimą intervalais po 1 minutę tarp jų pailsint po 30 sekundžių t.y. 1 minutė intensyvaus sportavimo, 30 sekundžių poilsio, 1 minutė intensyvaus sportavimo, 30 sekundžių poilsio ir t.t.
Idealiu atveju reikėtų padaryti 10 tokių intervalų, bet dėl didelio intensyvumo pradedantiesiems pradžioje užtektų ir 5 ar dar mažiau.
Pratimo intensyvumas turėtų siekti apie 80% maksimaliaus jūsų pajėgumo tam pratimui.
Poilsio metu (30 sekundžių) intensyvumas turėtų siekti bent 20% maksimalaus pajėgumo, bet kaikuriems pratimams poilsis ir reikštų poilsį t.y. nieko nedarymą

Trumpas, bet labai informatyvus video su patarimais ir pratimų pavyzdžiais HiiT’ui

Pats aš dažniausiai naudoju elipsę arba bėgu. Nežinau ar atlikus vien tik HiiT’ą bus pasiektas afterburn efektas, bet kai padarau jį po jėgos treniruotės tai visą likusią dienos dalį jaučiuosi “Karštas” (chi chi chi), spėju tada efektas būna pasiektas.

Sėkmės sporte ir nepamirškit pasidalinti savo įspūdžiais

Vienintelis tikras būdas atsikratyti viršsvorio (2 dalis)

Eugenijus — Thu, 10 Nov 2011 03:44:24 +0000

Mažai angliavandenių turinčių maisto produktų piramidė

Taigi kaip ankstesniame įraše jau aptarėme pirmas žingsnis svorio metimo link yra kalorijų deficito sudarymas.

Pirmas įššūkis sudarius kalorijų deficitą yra pastoviai juntamas alkis. Su alkiu galima kovoti keliais būdais. Vienas jų tai valgyti ne tris kart dienoje kaip mes esam dažniausiai įpratę, bet 5 ar dar geriau 6 kartus, bet po nedaug – taip kad tilptume į savo nustatytus kalorijų rėmus. Iš pradžių porą ar keletą savaičių galima justi pastovų alkio jausmą, tai jūsų skrandis protestuoja prieš “niekines” maisto porcijas Bet nepergyvenkit, laikui bėgant skrandis susitrauks ir alkio jausmas bus juntamas ir nuo nedidelio maisto kiekio.

Ką valgyti? Teoriškai galima sublogti (heh tiksliai pasakyta) valgant ir “nesveiką” maistą, bet tada kyla grėsmė nedagauti pakankamai maistinių medžiagų bei vitaminų, tad sudarant kalorijų deficitą reikėtų pakoreaguoti ir savo racioną, atsisakyti kai kurių netikusių patiekalų ir produktų.
Kad geriau suvoktume kodėl reikia atsisakyti to ar ano aš pamėginsiu trumpai paaiškinti iš kur atsiranda riebalai (tie kur pūpso ant pilvo ir klubų )mūsų kūne.

Visiškai reikėtų atsisakyti maisto savyje turinčio riebalų. Nesupraskit manęs klaidingai, riebalų mums tikrai reikia pilnaverčiam funkcionavimui, bet jų mes gausim su visais tais sveikais maisto produktais. Tad dėl jų nesukite sau galvos, tiesiog venkite, o kiek jų reiks gausime juos “automatiškai”.

Pagrindinis žmogaus kūno energijos šaltinis yra angliavandeniai. Jie pigūs, jie skanūs ir jų gausybė daugumoje maisto produktų, todėl mes jų ir suvartojame daugiausia ir dažniausia per daug. Angliavandeniai patekę į organizmą verčiami į glikogeną – tam tikros rūšies angliavandenis – mūsų organizmo kuras. Jis kaupiamas raumenyse ir kepenyse.
Kad geriau suprastume įsivaizduokime, kad žmogaus kepenys ir raumenys tai yra akumuliatoriai, o angliavandeniai elektros energija. Kaip žinia visi akumuliatoriai būna skirtingos talpos, tai priklauso nuo kiekvieno organizmo individualiai. Taigi kaip mes valgome angliavandenius, mūsų organizmas krauna mūsų “akumuliatorius”, bet mes dažnai angliavandenių suvartojame per daug tad visa ta energija, kuri nesutilpo į raumenis ir kepenis yra dedama į atsargą t.y. verčiama į trigliceridus – riebalus.

Baltymai – mūsų kūno statybinė medžiaga. Baltymai ypatingi tuo, kad jų netgi suvartojus didesnį kiekį jie nesikaupia kūne kaip angliavandeniai ar riebalai. Jų perteklius tiesiog pašalinimas per… šalinimo sistemą. Tik neverta jais piktnaudžiauti mat saugiai, savęs neapkraudamas mūsų organizmas gali apdoroti tik apie 30 gramų baltųmų per vieną priėmimą, didesni kiekiai gali apsunkinti kepenų ir inkstų darbą.

Taigi pagrindinė mūsų užduotis surasti tokį maistinių medžiagų balansą, kad pakrautume, bet neperkrautume savo “akumuliatorius” ir pageidautina neviršytume rekomenduojamo baltymų kiekio.

Nėra viskas taip sudėtinga kaip gali pasirodyti, kaip ir kalorijų skaičiavime taip ir maistinių medžiagų kiekio stebėjime mums padės My Fitness Pal. Dauguma vakarų pasaulio dietologų rekomenduoja vartoti (suaugusiam vyrui kaip man) apie 300 gramų angliavandenių per dieną, bet tiek šniodamas nenumesi nė gramo. Vietoj to paprastą dieną kai nesportuoju aš stengiuosi neviršyti 100 gramų angliavandenių ir kad didesnis jų kiekis ateitų iš daržovių nei kad iš vaisių. Sporto dieną angliavandenių kiekį galima kilstelti iki 150-200 gramų, bet su ta sąlyga, kad bus tikrai sunkiai sportuojama. Tokiu būdu aš verčiu savo organizmą dėl papildomos energijos kreiptis į savo riebalų atsargas.

Keli punktai, kuriais reikia vadovautis maitinantis:

1. Valgykite daugiau baltyminio maisto. Baltymai ne tik reikalingi mūsų raumenims vystytis, bet taip pat nuo baltymų mes jausimės sotesni ilgiau nei valgydami angliavandenius. Sportuojantiems reikėtų vartoti apie 2 gramus baltymųkiekvienam kūno kilogramui, pvz man, sveriančiam 84kg reiktų apie 170 gramų baltymų per dieną, nesportuojančiam užteks ir 1 gramo per kg.
Baltymų rasite šiuose maisto produktuose:
Jautiena, kiauliena, aviena, vištiena, kalakutiena, antiena, tunas, lašiša, sardinė, menkė, kiaušiniai, pienas, natūralus jogurtas, varškė, varškės sūris, pupelės.

2. Valgykite vaisius ir daržoves su kiekvienu patiekalu. Dauguma jų turi nedaug kalorijų todėl jų galima prisikimšti pilną pilvą (pvz. 500 gramų virtų brokolių turi tik apie 120 kalorijų). Vaisiai bei daržovės taip pat turtingi vitaminais, antioksidantais bei ląsteliena, kas labai gelbsti virškinimui ir medžiagų įsisavinimui.
Mano mėgstamiausi vaisiai ir daržovės: Brokoliai, kalafijorai (žiediniai kopūstai), briuselio kopūstėliai, pomidorai, pupelės, žirneliai, salotos, obuoliai, bananai, kriaušės, persikai.

3. Gerkite vandenį. Daug vandens. Kiekvienam sudegintam tūkstančiui kalorijų reikia išgerti litrą vandens. Vanduo padės pašalinti baltymų perteklių jei tokio bus jis taip pat leis jaustis sotesniam užpildydamas skrandį ir įtempdamas jo sieneles.

Mano pietūs

Vienas iš pavyzdžių ką aš valgau mano įprastą dieną kai nesportuoju:
Pusryčiai: 3 plakti kepti kiaušiniai, 2 pomidorai (350kcal)
Užkandis: Kvietinė košė su pienu ir maltais lino sėmenim (320kcal)
Pietūs: 500 gr. brokolių, 200 gr. lašišos, 150 gr. natūralaus jogurto (470kcal)
Užkandis: 400 gr. grybų sriuba, 1 obuolys (200kcal)
Vakarienė: 220gr. varškės, 1 bananas (320kcal)
Užkandis: 8 krabų lazdelės, 200gr pupelių (300kcal)
Sumoje apie 2000 kalorijų. Taigi net nesportavus yra sudaromas beveik 500 kalorijų deficitas. Ir galit tikėt galit netikėt aš niekad nesijaučių alkanas

Beje verta paminėti, kad galima vieną dieną per savaitę leisti sau atpalaiduoti vadžias ir valgyti viską ką nori per daug sau nesukant galvos.

Aš įsivaizduoju, kad daug kam taip iškarto nepavyks pereiti prie tokio maisto, bet tai galima daryti palaipsniui. Ragauti vieną produktą po kito, derinti juos tarpusavy, žiūrėti kas skaniau ir įterpti juos į savo racioną palaipsniui.

Apie šiukšles ir airišką jaunimą

Eugenijus — Sun, 06 Nov 2011 15:51:27 +0000

Darbe, per langą užmačiau porą žmonių vilkinčių ypatingai ryškiomis liemenėmis. Įsižiūrėjau. Tėvas su dviem savo mažamečiais vaikučiais (apie 6-8metus). Visi su šiukšlių rinkimo pagaliukais. Tiesiog eina šaligatviu ir renka visas pasitaikančias šiukšles. Vaikai ėjo šalia ne dėl vaizdo, jie taip pat aktyviai kaip ir tėtis rinko ir dėjo šiukšles į tėvo nešamą juodą maišą.
Vaizdelis tiesiog žavintis. Geras kelias minutes stovėjau ir stebėjau juos kol galiausiai jie išnyko už kampo.

O dabar apie “mano” šiukšlių problemą…

Arti mūsų namų, perėjus gatvę ir nedidelę pievą patenki į nedidelį miškelį. Čia aš vedžioju savo šunis. Čia taip pat ilgus metus pijokauja jaunimas – paaugliai. Tą galima pasakyti iš jų paliktų šiukšlių – pigaus alaus skardinių ir butelių kalno. Vaizdas ne koks, praeidamas vis mąstydavau, kad vieną gražią dieną reikėtų ateiti ir sutvarkyti šią betvarkę, galbūt tai pamatę paaugliai taip nešiukšlintų? Bet niekada taip ir neprisruošiau to padaryti… Bet už mane tai padarė kiti. Sykį nuėjęs su savo šunėkais aptikau du pagyvenusius vyriškius su didelias juodais maišais bebaigiančius viską rinkti. Truputį susigėdau… Pagyriau juos, kad daro gerą darbą tik nežinia ar kas įvertins. Atsakė, kad nesvarbu įvertinimas svarbu bus maloniau miškeliu vaikščioti. Na taip ir išsiskyrėm.
Slegiamos gėdos jausmo nutariau, kad jei jau aš nesutvarkiau to šiukšlyno tai bent jau pasistengsiu tą tvarką palaikyti. Bet kur tau… Apsilankius po savaitgalio radau beveik tokią pačią betvarkę… Supykau žiauriai. Iki tokio lygio, kad sugalvojau kažką radikalaus… Išrinkau skardines ir kitas šiukšles – atkūriau tvarką, o į jų vietą prikrėčiau pririnktų šunšūdžių. Kiekvieną diena nešiau ir dergiau tą vietą šunšūdžiais. Iš pradžių atrodė veiksminga, nes arba jaunimėlis tą mėnesį nusprendė apskritai negerti arba susirado kitą vietą. Kadangi šunšūdžių nešiojimas nėra labai malonus užsiėmimas tai nustojau juos nešioti. Ir ką gi sau galvojate? Jau po poros savaičių vėl betvarkė ir savartynas… Pasirodė šunšūdžiai veiksminga, bet trumpalaikė priemonė… Nuleidau rankas. Vėl atsirado šiūkšlių kalnai, vėl surinkau. Ir vėl. Ir vėl. Viskas nabūtų taip blogai jie jie nesvaidytų tų šiukšlių po visą teritoriją – tas labai apsunkindavo rinkimą.

O tada sykį praeidamas aš juos užtikau jau begeriančius tad neiškentęs priėjau ir pasakiau, kad aš nieko prieš, kad jie čia geria, aš pats buvau paauglys ir aš taip pat elgiausi, bet ar jie negalėtų išgėrę visko sumest bent jau į vieną krūvelę, o ne išmetyt po visa miškelį. “Taip taip žinoma” atsakė jie, dar pasiteiravo ar aš čia vienas tvarkausi, atsakiau, kad ne. Bet buvo malonu, kad jie tvarką pastebėjo … tik gaila, kad neįvertino.
Netikėjau, kad kas pasikeis, bet likau labai nustebintas, nes sekantį sykį praeidamas radau visas skardines sukrautas šalia medžio į tvarkingą krūvelę. Man beliko tik surinkt ir išnešt - kelių minučių darbas. Nuo to laiko taip ir veikia ši sistema. Jie geria, o pabaigę sudeda visas savo šiukšles visada prie to pačio medžio. Aš praeidamas su šunėkais tą paliktą krūvelę išnešu.
Taigi pasirodo su jaunimu galima sutart ir gražiuoju, be jokių radikalių priemonių

Kodėl aš nebenaudoju Nike+

Eugenijus — Sat, 05 Nov 2011 09:45:02 +0000

Jau gerus 200+ km mano Nike+ žmogeliukas nuobodžiauja. Taip nutiko dėl to, kad tiesiog nebesinaudoju Nike+ paslaugomis. Priežastis viena – nuvylė. Tuo tarpu kai pati įranga yra gana tiksli ir patogi naudoti jų internetinė svetainė ir duomenų kėlimas yra tiesiog kažkoks nesusipratimas. Svetainė veikia kada nori, kartais neįmanoma jos teisingai atidaryti, esu išbandęs visas naršykles, bet atrodo čia pačios svetainės problema. Su tuo dar galima būtų susitaikyti, nes kiek ten to lankymosi tereikia. Pikčiausia buvo tada kai “uploadinau” 50 savo nubėgtų km ir jie tiesiog kažkur pasimetė… Vėliau gavau e-mail’ą iš Nike+ administracijos, kur jie atsiprašinėja vartotojų dėl laikinų (aha kurgi ne) techninių problemų.
Taigi dabar savo visus rezultatus rankiniu būdu įvedinėju į Cardio Trainer. Sąskaitoj turiu jau 942 km, tad jau nebekyla abejonių, kad pasieksiu savo užsibrėžtus 1000 kilometrų ir galėsiu pasidovanoti “pažangesnį” GPS laikrodį Tik tai nebus anksčiau svarstyti Nike+ ar Garmino laikrodžiai. Dabartinis mano favoritas Motorola MOTOACTV. Jis kažkuo truputį primena Nike ir Garmin hibridą – visu kuo pranašesnis už Nike+ GPS, bet ne taip smarkiai orientuotas į profesionalus kaip Garminas. Verta paminėt, kad jis taip pat kaip ir Nike+ turės dedikuotą svetainę skirtą sekti ir dalintis savo pasiekimais. Labiausiai man patinkanti funkcija tai muzikinis grotuvas su 8/16gb atminties ir BlueTooth palaikymas, kas leidžia naudoti belaides ausines, o tas man labai aktualu. Dabar sportuodamas klausausi muzikos per SGS2, bet jis nėra labai patogus dėl savo dydžio…

Kolkas belieka sukryžiuot pirštus ir laukt kol MOTOACTV pasieks Europą, nes Amazon.com atsisakė priimti mano užsakymą

Vienintelis tikras būdas atsikratyti viršsvorio (1 dalis)

Eugenijus — Mon, 31 Oct 2011 06:04:23 +0000

Pradžiai papasakosiu apie savo svorio istoriją.

Prieš šiek tiek daugiau nei metus aš svėriau 95kg. Mano ūgis 179cm tad akivaizdu, kad turėjau besikaupiantį nemažą viršsvorį. Kaip sakant nenormuotas alaus ir vytintos dešros skanavimas tvojo kitu lazdos galu… Antsvoris man pernelyg netrukdė, bet kai pradėjo trūkti drabužių į kuriuos galėčiau tilpti – susimąsčiau. Pradėjau lankyt sporto klubą. Bukagalvis treneris parodė kelis nuobodžius ir nelabai veiksmingus pratimus. Kadangi pratimai nuobodūs ir neįdomūs aš jų nedariau ir ėmiau tiesiog bėgiot. Kuo toliau tuo daugiau. Daėjo iki to, kad sudalyvavau maratone (10km atkarpa). Bėgimas tikrai smagus dalykas ir jo pagalba atsikračiau beveik 10kg. O tada užsidirbau nedidelę traumą dėl, kurios negalėjau toliau bėgioti, o po to dar vasara prasidėjo su savo pagundomis (šašlas, šaltas alus ir pan.), dar vėliau atostogos… Vienos kitos… Ir tik grįžęs iš po atostogų užlipęs ant svarstyklių supratau, kad vien su bėgiojimu nieko nebus. Vėl svėriau 93kg…

Vieneri metai lakstymo ir prakaitavimo, o rezultatas tik du apverktini kilogramai.

Nuo to momento (kai svėriausi) praėjo du mėnesiai ir mano dabartinis svoris – 84kg. Ne, aš nepradėjau daugiau bėgioti. Aš apskritai nebebėgioju, bet sporto klubo neatsisakiau. Aš taip pat nepradėjau gerti jokių stebuklingų tablečių.

Taigi… Kaip atsikratyti to nelemto viršsvorio? Ogi paprastai – reikia užsiimti aritmetika. Tai pirmas žingsnis – skaičiuoti suvartojamas kalorijas. Taip tai nuobodu, taip tai nėra lengva, bet tai labai veiksminga.

Pavyzdžiui man per dieną dabartiniam svoriui palaikyti reikia syvartoti apie 2500 kalorijų. Kad netekti 1kg per savaitę, man reikia iš šitų kalorijų atimti apie 500-600 t.y. per dieną man galima suvartoti apie 2000 kalorijų. Jeigu aš, kurią dieną sportuoju ir sporto klube sudeginu papildomą tūkstantį kalorijų tai man galima t.y. netgi būtina jas atsiimti t.y. prie 2000 pridedam ~1000 sudegintą sporto klube, nes kitu atveju tai būtų tiesiog kūno žalojimas ir bereikalingas varginimas.

Kalorijas skaičiuoti Jums padės www.myfitnesspal.com Šis puslapis man patinka tuo, kad turi specialią programėlę Android ir iPhone telefonams tad skaičiuoti kalorijas yra lengva ir patogu. Yra žinoma ir daugiau panašių puslapių, bet šis man patiko labiausiai. Juolab Android programėlė turi integruotą bar kodo skenerį.

Taigi sekantis žingsnis yra tas kalorijas padalinti į 5 ar 6 porcijas ir maitintis kas 3 valandas. Tas reikalinga tam, kad niekada nesijaustume alkani, nes alkis didžiausias svorio metimo priešas. Alkanas žmogus linkęs į persivalgymą, alkanas organizmas linkęs gautas kalorijas versti į riebalus taip ruošdamasis artėjančiam alkio metui, o be to savęs marinimas badu lėtina metabolizmą. Tad niekad nemarinkite savęs badu. Nepamirškite lengvai užkasti prieš miegą – kūnui energijos reikia net ir poilsio metu. Draudimas valgyti prieš miegą yra totali nesamonė, kuris ne tik nepadeda, bet net ir kenkia jums.

Padalinus 2000kalorijų į 6 dalis gauname ~330kalorijų. Būtent tiek man galima suvalgyti per vieną maitinimosi “sesiją” Ir iš čia išdygsta kita bėda 330 kalorijų tai yra labai labai nedaug. Pvz. 1 pilna juodos, Vilniaus duonos riekė savyje turi apie 200 kalorijų… Susitepus sumuštinį ir gausime tas 330 kalorijų… Ar vieno sumuštinio užteks 3 valandoms? Aš nežinau, nes sumuštinių nevalgau. Toeriškai svorį mest galima valgant ir “nesveiką” maistą, bet ar teorija pasitvirtina praktikoje aš nežinau.

Ką valgyti kad neviršyti leistino kalorijų kiekio ir tuo pat metu būti sočiam? Apie tai kitame įraše.

Tarybiniai rubliai ir anuometinės kainos

Eugenijus — Wed, 01 Jun 2011 20:29:15 +0000

Idealus Lietuvos pilietis – emigrantas

Eugenijus — Sat, 02 Apr 2011 05:25:08 +0000

Įdomus ir visapusiškas straipsnis apie emigrantus ir Lietuvą. Patartina perskaityti visokiems muzikos mokytojų sūneliams ir kitokio plauko emigrantų “hate’riams”.
Šiuo metu emigrantas tapo idealiu Lietuvos piliečiu. Siųsdamas pinigus, jis kelia šalies ekonomiką ir neprašo iš valdančiųjų jokios paramos, pvz., lietuvybei išsaugoti. Jis tradiciškai nedalyvauja rikimuose, todėl į jo, kaip į potencialaus rinkėjo, poreikius galima ir neatsižvelgti. Jis užsidirbs sau pensiją ten, kur gyvena. O tuo pat metu Lietuvoje bus galima „kelti konkurencingumą“ įvežant darbo migrantus. Tik ar mes to norime?

Man nepatinka tai kas dedasi Libijoje

Eugenijus — Thu, 03 Mar 2011 06:58:43 +0000

O tiksliau visas tas propogandinis mėšlas supantis visą šį reikalą. Kalbama apie tūkstančius žuvusiųjų, apie pačio Gadafio bomborduiojamą Tripolį, bet viską ką aš matau per Sky News ir EuroNews tai tik išskydę beginėjantys šešėliai kelių pokštelėjimų fone. Oi nerimta tai oi nerimta… Dar suprasčiau jei tai būtų kažkas uždaro ir slapto, bet juk pvz žurnalistai iš Sky News tupi vos ne kiekvienam mieste, tame tarpe ir pačiame tripolyje, turi kameras ir pastoviai “raportuoja”… bet jokių lavonų, jokių bombordavimų nematyti. Ką teko matyti tai Gadafį palaikančią žmonių minią. Aš jo nei palaikau nei nepalaikau, ne mano daržas ne mano pupos, bet ką daro vakarai manau visiškai amoralu t.y. jų planai įsteigt karines bazes prie naftos bokštelių… atseit taip gins laisvė kovotojus. Atrodo JAV ieško bet kokios, net menkiausios galimybės užsitikrinti sau energetinę nepriklausomybę. Ir nesvarbu, kad tai kainuos kraujo upes, ne amerikiečių gi.
Bazės išdygs, tai faktas, bet galiu lažintis, kad tas ilgas pilietinis karas, kurio atseit vakarai nori išvengt vistiek kil ir truks ilgai ilgai… Puikus to pavyzdys Irakas. O juk Libijoje žmonių pasidalinimas (anot žinių) dar akivaizdesnis ir aršesnis. Nenustebčiau jei visas šis chaosas eilinį kartą surengtas JAV slaptųjų tarnybų. Cameron’as išsvis klounu verčiasi… Ai manau užteks. Svarbiausia kas knietėjo jau pasakiau.

Vargšė Airija…

Eugenijus — Tue, 01 Feb 2011 13:33:10 +0000

Net gaila pasidarė…

Eilėraštis apie Lietuvą

Eugenijus — Wed, 26 Jan 2011 22:27:20 +0000

Kubilius su didžiausiu pasipūtimu tikisi, kad ateityje apie jo “geradarystes” Lietuvai rašys knygas. Na nežinau kaip ten dėl knygų, bet eilėraščių jau pradeda rastis

Apšerkšniję mūsų žiemos -
Nevalyta – kur dairais.
Šiurpias pasakas Kubilius
Seka liaudžiai vakarais.

Apie klaidžią sniego pūgą,
Renovacijos naudas,
Apie baisią dujų kainą,
Kur pakilo į dausas.

Apie krizę ir akcizus,
Sodrą, išmokas mamų,
Apie vandenį auksinį
Tą iš Vilniaus vandenų.

Apie trečiąjį paketą
Apie mokesčius naujus.
Apie turgų ir šešėlį,
Magiškus kasos aparatus.

Kaip bedarbis tinginys
Grįžęs tuščiomis atgal…
Moka sąskaitas už šilumą,
Kurių niekaip išmokėt negal!

O seime nykštukai sėdi,
Skirsto lėšas tarp savų…
Bėga STT per sniegą,
Nesurasdami galų.

Prezidentė gero būdo -
Bet jos partija pikta …
Paskutinis emigravo.
Tai ir pasaka baigta.

Kam priklauso šio perdirbinio autorinės teisės deja nežinau.

Airijos būsto paskolų istorija

Eugenijus — Wed, 19 Jan 2011 00:35:03 +0000

Būsto paskolų palūkanoms vis didėjant (šiais metais žadamas dar 1-1,5 proc. padidėjimas) daugelį apima negera nuojauta… Aš irgi ne išimtis. Beieškoadamas info ta tema netyčiom užtikau štai tokią 30 metų Airijos būsto paskolų istoriją…
Skaičiukai įdomūs ir šiek tiek baisūs Kas nutiktų jei paskolos procentai vėl šokteltų iki rekordinių 16.25% kaip tai nutiko 1981-82 metais?

Airijos paskolų procentukai nuo 1975 metų (paimtas vidurkis):
1975 11.25%
1976 12.5%
1977 13.95%
1978 14.15%
1979 14.15%
1980 14.15%
1981 16.25%
1982 16.25%
1983 13.0%
1984 11.75%
1985 13%
1986 12.5%
1987 12.5%
1988 9.25%
1989 11.4%
1990 12.37%
1991 11.95%
1992 13.99%
1993 13.99%
1994 7.49%
1995 7.00%
1996 6.75%
1997 6.90%
1998 5.85%
1999 5.60%
2000 6.09%
2001 6.09%
2002 4.70%
2003 4.20%
2004 3.49%
2005 3.65%
2006 4.86%
2007 5.46%

2009 3.00%
2010 4.00%

Jau drebat?

Skaičiukų šaltinis.

Įžeidei policininką? Lipk į kalną!

Eugenijus — Tue, 21 Dec 2010 07:00:07 +0000

Airija manęs nenustoja stebinusi. Kas nutiktų Lietuvoje girtuokliui išvadinus policininką onanistu? Spėju arba nieko arba į dantis jei liudytojų nėra
O štai Airijoje girtuoklis už policininko įžeidimą keliauja į teismą. Būtent taip nutiko vienam tokiam Joseph’ui. Vieną vėlų vakarą šaunuolis girtas Joseph’as su dviem draugais šliaužė į pub’ą kai visai netyčia pakeliui sutiko du policininkus (garda). Nežinia kuo jie jam užkliuvo, bet piktas Joseph’as vieną iš jų inirtingai išplūdo išvadindamas jį Mayo (toks miestelis) onanistu ir kad p**tų atgal į savo sušiktą Mayo. Riebus monologas tesėsi 10 minučių. Per ilgai, kad būtų ignoruotas, tad visai neužilgo Joseph’as atsidūrė teisiamųjų suole.
Teisėjas, alkoholio išvargintam Joseph’ui buvo negailestingas, o jo nuosprendis ypatingai žiaurus…

Užkopti į Croagh Patrick – 764 metrų aukščio kalną.

“Aš noriu, kad tu mėnesio bėgyje grįžtum su įrodymais, kad tu kopei į šį kalną ir pakeliui atlikai keturis sustojimus maldai. Galbūt tada tavo požiūris į Mayo ir jo draugiškus gyventojus pasikeis į gerąją pusę” – sakė teisėjas Hughes.
Advokatas paklausė kaip jo klientas galėtų įrodyti jog jis lipo į Croagh Patrick. Į ką teisėjas atsakė, kad jis turi paruošęs klausimų.
“Ir tu geriau turėk atsakymus į juos, nes aš žinosiu ar tu sakai tiesą ar ne” – sakė teisėjas iš aukšto žiūrėdamas į teisiamųjų suole susikūprinusį Joseph’ą.

Kvietimas į protesto akciją: GELBĖKIME LIETUVOS VILKUS!

Eugenijus — Mon, 20 Dec 2010 22:23:53 +0000

Kadangi pasirašiau peticiją, bet protesto akcijoje deja negaliu sudalyvauti tai nutariau bent kitus paraginti.

Gerbiamieji gamtos mylėtojai,

AČIŪ, kad pasirašėte peticiją prieš beprasmišką Lietuvos vilkų žudymą.

Gruodžio 1 d. susivieniję nevyriausybinių organizacijų atstovai šią
peticiją su 8000 piliečių parašų įteikė Prezidentei, prašydami padėti
SUSTABDYTI nepagrįstą ir beprasmišką Lietuvos vilkų naikinimą.

Tačiau Aplinkos ministerija, reaguodama į tokią visuomenės nuomonę, DAR
LABIAU PRAILGINO VILKŲ MEDŽIOKLĖS SEZONĄ (kitais metais jis prasidės ne
gruodžio 1 d., o spalio 15 ir tęsis iki balandžio 1 d.). Kadangi
kiekvienais metais vilkų kvota išmedžiojama dar nepasibaigus medžioklės
sezonui, tokiu savo poelgiu Aplinkos ministerija leido suprasti, kad vilkų
medžioklės kvota kitais metais gali būti dar didinama!

PRAŠAU JŪSŲ, NELIKITE ABEJINGI! Ateikite į protesto akciją Gruodžio 22 d.
(trečiadienį), 10 val. prie Aplinkos Ministerijos (A. Jakšto g. 4,
Vilnius).

Jei patys negalite – paraginkite savo artimuosius, draugus. Juk turime
kažką daryti, KAD NEBŪTŲ PER VĖLU, kad mūsų nacionalinio pasididžiavimo -
VILKO neištiktų stumbro, lūšies ar rudojo lokio likimas!!!

Daugiau informacijos apie protesto akciją:

http://www.facebook.com/event.php?eid=162206197157212

Pagarbiai,
Lukas Paulauskas
PriesMedziokle.lt

Airis apie dabartinę Airijos padėtį

Eugenijus — Fri, 10 Dec 2010 07:01:22 +0000

Daug necenzūrinių žodžių, bet ir tiesos nemažiau

Įspūdžiai iš sporto klubo

Eugenijus — Mon, 06 Dec 2010 23:30:48 +0000

Kai prieš keturis mėnesius tarnybiniai baltiniai pradėjo smaugti, o dėl didesnės išmieros ilgesnių rankovių dariausi panašus į klouną, nusprendžiau padėti galą tolesniam tukimui.
Padariau sau netikėtą sprendimą – lankytis sporto klube. Netikėtą dėl to, kad į sporto klubų publiką anksčiau žiūrėjau su šiokia tokia pašaipa. Būdavo keista stebėti juos prakaituojančius ant bėgimo takelių kai už lango šviečia saulė.

Pirma savaitė praėjo paskendus skausmo jūroj. Bet pamažu įsibėgėjau, krūviai pradėjo augti, o savijauta tik gerėti. Labiausiai iš visų užsiėmimų sporto klube patiko bėgimas. Pradžioje 2 ar 3 kilometrų būdavo per akis, dabar 7 nubėgu tiesiog atsipūtęs t.y. nepavargdamas. Negalėjau savimi atsistebėti – apskritai nemaniau esąs pajėgus tiek nubėgti. Bėgimo takelis prieš lauką turi didžiulį pliusą tame, kad jo tempas visada vienodas. 5 minučių bėgyje pagauni ritmą, raumenys prisipildo kraujo, kūnas išyla… tiesiog pavirsti į biologinį garvežį Gi lauke bėgant reikia pastoviai žiūrėti, kur dedi koją, išsisukinėt nuo žmonių, šunų ir mašinų vienu žodžiu blaškytis ir lyg to būtų negana dar reikia reguliuoti savo tempą… Tiesą pasakius nežinau ar bėgiodamas lauke nubėgčiau tuos pačius 8 km… Antras dalykas, kuris labai nerealiai patiko tai pirtis. Tiesiog kažkoks rojus po visų fizinių pratimų (trunkančių 1,5h) išsitiesti ir pagulėti pirtelėje ar garų kambaryje. Pasaka.

4-ių mėnesių sportavimo rezultatai.

Kažkokiu natūraliu būdu išgaravo potraukis alui… Jis ir toliau man labai skanus gėrimas, bet jo tiesiog nebegeriu taip kaip anksčiau – į dieną vieną ar du butelius (0,3l). Dabar jei ir išgeriu alaus tai tik 1 butelaitį per… savaitę Man pačiam sunku tuo patikėti. Pažįstami taip pat negali tuo atsistebėti, klausia ar jis man neskanus ar ką? Skanus. Kava irgi skani, bet išgėręs vieną puodelį juk nečiumpi iškart antro? Man taip pat su alumi.

Kūno riebalai nuo 23 procentų nukrito iki 18. Tiek buvo kai matavausi prieš mėnesį. Galimas daiktas, kad dabar jų dar mažiau. Mano tikslas pasiekti 10 procentų ribą.
Numečiau 6 (irgi beveik mėnesio senumo info) kilogramus. Tikslas 10kg. Tarnybiniai baltiniai nebesmaugia, tiesą pasakius dabar galiu už apykaklės užkišti plaštaką ir dar vietos lieka. Skaičiau, kad vyrai kūsta nuo viršaus, o moterys nuo apačios. Pilnai tuo tikiu, nes jau po kelių savaičių sportavimo smaugimas baigėsi. Kelnių diržą teko susiveržti per 3 skylutes, o džinsai apskritai tapo per dideli ir platūs
Verta paminėti, kad nuotaika taip pat labai pasitaisė. Tapau nebe toks surūgęs, nebekankina nykios mintys. Visi šie teigiami pasikeitimai labai kelia motyvaciją toliau tęsti šį užsiėmimą.

Galiu drąsiai pasakyti – sporto klubas pakeitė mano gyvenimą.

Tikėkis geriausio, pasiruošk blogiausiam

Eugenijus — Sun, 05 Dec 2010 23:03:32 +0000

Pastaruoju metu gana dažnai skype chate, el.pašte ir forumuose, kuriuose lankausi regiu klausimą “Taip kaip ten ta krizė pas jus?:D”. Nesiimu tvirtinti, bet atrodo kai kuriems klausėjams, ypač (vis dar) gyvenantiems Lietuvoje pastarojo meto žinios susijusios su Airijos paskola ir naujuoju biudžetu sukelė piktdžiugą.

Nuo kitų metų Airijoje planuojama įvesti nekilnojamo turto mokestį 0,4proc. nuo turto vertės. Vidutiniškam namų ūkiui per metus reiks atseikėti 800-1000 eurų vien šiam mokesčiui.
Planuojamas įvesti (dviejų metų bėgyje) mokestis už vandenį – 500 eurų per metus.
Minimali alga bus mažinama 1 euru ir bus lygi 7,65.
Kažkiek (kiek dar neakcentuojama) didės esami mokesčiai.
Kirps visokias pašalpas – nuo vaiko iki bedarbio.
Bus dar visokių karpymų ir mokesčių, bet anie taikomi mažesnėms visuomenės grupėms – studentams, pensininkams ir t.t. Nė nesigilinau į tai.

Skaičiukai gana nejaukūs. Bet didesnio atgarsio visuomenėje nesusilaukė. Na taip buvo Dubline eitynės, dar studentai susirinkę paūbavo per ruporus… ir viskas. Vis įsiklausau apie ką šneka žmonės gatvėje, parduotuvėse, darbe – nieko. Galiausiai pabandžiau savo viršininką patardyt tuo klausimu. Viskas ką pavyko iš jo išpešti tebuvo “Kas galėjo pagalvoti, kad taip viskas pasisuks…”. Ne tai, kad jis mažakalbis, bet atrodo nesureikšmina to. Na yra tai yra, verkšlendamas ir bėdavodamasis nieko nepakeisi. Teisingas požiūris

Šiaip įsigilinus į būsimus mokesčius jie nebeatrodo tokie neteisingai dideli. Vienintelis, kuris man kliūva tai turto mokestis. Bankui moki dideliausius procentus už paskolą ir lyg to būtų negana dar valstybei turėsi atseikėti apvalią sumelę. Labai blogai nuteikia. Pradedi jaustis kaip kukli aštuntokė suspausta tarp dviejų prakaituotų dėdžių…

Airiams isteriją keliantis vandens mokestis. Pagrįstas. Anksčiau tokio išvis nebuvo. Airiai vandenį taško apskritai nemąstydami. Pvz praeitą žiemą daugelis gyventojų atsukdavo vandens čiaupą nakčiai. Kam? Kad vanduo vamzdžiuose neužšaltų. Vanduo visvien užšalo, o viskas ką tuo pavyko pasiekti tai kritiškai sumažėjusios geriamojo vandens atsargos. 50 procentų iš gelmių pakeliamo vandens išbėga atgal į gamtą per sutrūkinėjusius senus vamzdžius.

Mažinamas minimalus mokestis. Nors ir labai skaudus žingsnis, bet reikalingas. Tikrai nerealu, kad Europos periferijoje įsikūrusi valstybė turėtų antrą pagal dydį (Europoje) minimalų atlyginimą. Minimalią algą Airijoje gauna 40 procentų dirbančiųjų.

Bedarbio pašalpų kirpimas. Turbūt labiausiai sveikintinas dalykas. 800 eurų į mėnesį + išlaidos už nuomą – tai dabartinė bedarbio pašalpa (mokama 1 metus). Tuo tarpu minimali alga į rankas 1200 eurų, mėnesinė vieno kambario nuomos kaina 400 eurų. Kam vargintis dirbti už minimumą jei nedirbdamas tiek pat gauni? Spėju, kad kitais metais bedarbystė Airijoje drastiškai sumažės.

Apibendridamas ir atsakydamas į klausimą galiu pasakyti tik tiek, kad nauji mokesčiai (ir apskritai mokesčiai) niekada nėra malonūs. Faktas kaip blynas – Airija gyveno ne pagal kišenę (nekalbu apie bankus) ir dabar puikus metas visą tą finansinę betvarkę sureguliuoti, svarbu, kad bereguliuodami nepersistengtų

P.S. Patiko vieno pažįstamo išsakyta mintis “Iš bado numirt visvien neduos”.

P.P.S. Rytiniame laikraštyje perskaičiau jog turto mokestis atidedamas 2012 metams. Vandens mokestis išvis nežinia kada bus įvestas, o socialines pašalpas mažina tik 5 procentais. Pensijų neliečia.

Amazon Kindle 3 – popierinių knygų ‘žudikas’

Eugenijus — Fri, 03 Sep 2010 06:16:52 +0000

Prieš keletą dienų pagaliau gavau į rankas šį technikos stebuklą. Maniau netgi šiokią tokią apžvalgėlę parašyti, bet nėra prasmės, pilna jų internete. Tuo tarpu norėčiau pasidalinti savo įspūdžiais apie elektroninę knygą apskritai.

Nuo pat jų (el.knygų) atsiradimo buvau jų aršus priešininkas. El.knygos man vaizdavosi kaip bedvasės knygos-kiborgės atveriančios kelius piratavimui dar vienoje (knygų) sferoje… Buvau susgalvojęs dar dešimtis visokiausių neigiamų dalykų apie el.knygas, kai kurie buvo netgi gan absurdiški. Matyt bus kaltas manyje gyvenantis mažas (ar tikrai?) įkyrus konservatorius.

Na nesvarbu, nes dabar po kelių dienų naudojimosi ir poros perskaitytų romanų el.knyga esu tiesiog sužavėtas!

Labiausiai patikusi funkcija tai šrifto dydžio keitimas. Popierinėse knygose dažnai tekdavo susidurti su įvairaus dydžio šriftu, dažnokai per smulkiu – labai varginančiu akis, ko pasekoje galėdavau skaityti tik porą valandų iš eilės. Gi su el.knyga ši problema išnyksta kaip dūmas. Pvz. visą praeitą naktį skaičiau, o akyse nepajutau nė krislelio nuovargio. Tiesiog neįtikėtinas dalykas. Dar galima nusistatyti tarpus tarp eilučių, keisti patį šriftą ir nusistatyti pageidaujamą kiekį žodžių eilutėse, visa tai neišpasakytai palengvina akių dalią
Amazon Kindle 3 skaityklėje dar galime rasti audio knygų grotuvą, paprastą mp3 grotuvą, šiokią tokią internetinę naršyklę, pdf failų skaitytuvą, kuris beje mane nuvylė… Gal tiesiog ne pats skaitytuvas kiek per mažas ekranas… 6 colių ekranėlis tikrai nėra tinkamas patogiai peržvelgti pdf failams.
Labiausiai suintrigavusi skaityklės funkcija – text-to-speach. Jei nutiko taip, kad pavargo akys, galima aktyvuoti šią funkciją ir knygą jums perskaitys robotas… arba robotė. Tiesa supranta jis tik angliškai, bet skaityti gali bet kuria kalba Davus skaityti lietuvišką tekstą pasigirsta anksčiau dar negirdėta kalba labiausiai tinkanti įgarsinti ateivį kokiame nors sci-fi filme.
Jeigu skaitomame angliškame tekste pasitaiko koks nežinomas žodis, galima pasinaudoti skaityklėje instaliuotu Oksfordo anglų kalbos žodynu – labai patogu. Tam net nereikia išeiti iš skaitomo teksto, tiesiog užvedam kursorių ant nežinomo žodžio ir apačioje atsiranda “balionėlis” su paaiškinimu.

Labiausiai masinusi mane funkcija tai žinoma galimybė pirkti knygas internetu. El.knygos pigesnės, pristatomos akimirksniu ir svarbiausia nebereikės varginti savo mamos su nuolatiniais prašymais atsiųsti skaitinių.

Tiesa tas knygos gavimas akimirksniu galioja tik su amazon’o knygomis. Šiandien pamėginau įsigyti PFAF-204 Plieninė žiurkė spąstuose ir gavosi šnipštas… Prekintis bandžiau knygute.lt “knygyne”.
Pirma nesamonė:

Galutinė suma: 9.99 LT
Sumokėta: 9.98 LT
Liko apmokėti: 0.01 LT

Nors mokėjau per PayPal, bet kažkokiu stebuklingu būdu vieno cento pritrūkau… Teko mokėti dar sykį – tą vieną centą, bet net ir po to knygos negavau… Vis dar esu prašomas už ją susimokėti, ką gi teks laukt kol prisijungs knygute.lt adminas.

Vos nepamiršau paminėti patį svarbiausią dalyką – ekraną. Anoks čia stebuklas šrifto dydžio keitimas ar žodžių eilutėse kiekis tai sugeba daryti net telefonas. Būtent aukštos rezoliucijos ekranas dar kartais vadinamas elektroniniu popieriumi Amazon Kindle 3, o taip pat ir kitas el.knygų skaitykles daro ypatingai patogias skaitymui. Elektroninio popieriaus paviršius yra matinis jį be vargo galima skaityti net prie ryškiausio – saulės apšvietimo. Jis taip pat nenaudoja elektros “rašalo” išlaikymui ekrane, tai leidžia skaityklę krauti itin retai. Mažiau skaitantiems vieno įkrovimo užteks mėnesiui ar daugiau.

Na gal šiam kartui užteks pilstymo iš tuščio į kiaurą Visiems ir ypatingai el.knygų skeptikams rekomenduoju jas išbandyti. Kol savo akimis nepamatai tol tas visas elektroninio popieriaus reikalas atrodo kaip pigus reklaminis triukas