Galvos skausmas vyrui Šiandieninio Ievos pasivažinėjimo rezultatas…

Praktiškai lygioje vietoje į bordiūrą Cituoju: “bandžiau idealiai išimti posūkį”…

Mielos moterys ir merginos, neišiminėkite idealių posūkių Rytojaus pusdienis jei ne daugiau jau sušiktas plius šis “malonumas” dar ir kainuos… ~350 eurų. Šiaip… ma jį velnias tą ratą ir tas nenumatytas išlaidas, [...]]]> Galvos skausmas vyrui
Šiandieninio Ievos pasivažinėjimo rezultatas…

Praktiškai lygioje vietoje į bordiūrą Cituoju: “bandžiau idealiai išimti posūkį”…

Mielos moterys ir merginos, neišiminėkite idealių posūkių Rytojaus pusdienis jei ne daugiau jau sušiktas plius šis “malonumas” dar ir kainuos… ~350 eurų. Šiaip… ma jį velnias tą ratą ir tas nenumatytas išlaidas, bet man baisu, kad viskas įvyko šalia pat namų, praktiškai lygioje vietoje prieš posūkį… Jokios katės, vako ar kitokios kliūties ant kelio nebuvo. Baisu dėl to, kad jaučiamas akivaizdus atidumo trūkumas.

Jau geriau galėjo pasitreniruot “idealius posūkius” išiminėt su Panda, kurios beje mes jau nebeturim… Jos vietą užėmė Punto Evo.

Ką ir kiekvieną saulėtą ir gražą dieną – keliavom (važiavom) pasivaikščiot. Ne per toliausiai – Farran woods.

Pasitiko mus draugiškai nusiteikusios stirnos, mielai pozavo ir leidosi paglostomos (vienu pirštu), o viena palaižė mano ranką

Gamta nuostabi kaip niekada, daug gražių didelių žiedų, viskas gaiviai žalia (iš vakaro lijo). Šitas [...]]]> Ką ir kiekvieną saulėtą ir gražą dieną – keliavom (važiavom) pasivaikščiot. Ne per toliausiai – Farran woods.

Pasitiko mus draugiškai nusiteikusios stirnos, mielai pozavo ir leidosi paglostomos (vienu pirštu), o viena palaižė mano ranką

Gamta nuostabi kaip niekada, daug gražių didelių žiedų, viskas gaiviai žalia (iš vakaro lijo). Šitas vabas labai juokingai užkandžiavo žiedadulkėmis. Su viena kojyte palenkęs piestelę labai skaniai maumojo

Ieva spėjo ir “išsimaudyt”. Iki tos salos galima laisvai nubristi. Sakė vanduo nėra šaltas, bet pats tuo įsitikinti nepanorau… Šią vasarą pažadu tikrai išsimaudyti vandenyne… na blogiausiu atveju ežere, nes jau truputį gėda darosi gyventi saloje ir nė karto neišsimaudyti

Grįžę namo kepėm šašlyką ir deginomės

Ha ha taip jis kainavo tik 1.5 euro – iš eBay. Siuntė iš Honkongo. Siuntinys keliavo 17 dienų (įskaitant ir išeigines). Užsakinėjau jį ne iš didelio reikalo – labiau iš smalsumo, juolab kaina tai tikrai juokinga – pusė butelio alaus arba mažiau nei 1/4 cigarečių pokelio kaina Beje siuntimas nieko nekainavo.

Kokybe [...]]]> Ha ha taip jis kainavo tik 1.5 euro – iš eBay. Siuntė iš Honkongo. Siuntinys keliavo 17 dienų (įskaitant ir išeigines). Užsakinėjau jį ne iš didelio reikalo – labiau iš smalsumo, juolab kaina tai tikrai juokinga – pusė butelio alaus arba mažiau nei 1/4 cigarečių pokelio kaina
Beje siuntimas nieko nekainavo.

Kokybe likau tikrai nustebintas, nesitikėjau už pusantro euro gaut tikrai neblogą daiktą. Nesiruošiu naudoti jo kiekvieną dieną, bvet kelionėse tikrai pravers. Mygtukai tikrai spaudosi labai patogiai – praktiškai nėra skirtumo su dėklu ar be dėklo spaudi. Priglunda taip pat labai idealiai, nėra jokių plyšių, nelygumų ir pan. Telefono dėklas taip pat per daug neišdidina, nors ir rašoma, kad storis tik 1mm, bet atrodo, kad ta guma šiek tiek storesnė… Nors gal čia tik mano suvokimas kreivas

Visos skylės tikrai tiksliai iškirptos.

Vienintelis dalykas prie ko galima prisikabinti tai gan grubi sujungimo linija.

Nuoroda į pardavimo skelbimą štai ČIA.
Tiesa dabar matau, kad kaina visgi 1.5 svaro, bet tai mažai ką keičia

Tuo metu kaip visame pasaulyje taip įnirtingai ir garsiai kvykiama apie energijos trūkumą, žalą gamtai ir būtinybę ją tausoti…

Kai kam tiesiog nusispjauti į tuos kvykalus 16h per parą šie monitoriai dirba elektros lempučių darbą.

Iki atostogų liko lygiai 4 savaitės…

Cirke nesilankiau… Tiesą pasakius, net neatsimenu kada jame buvau paskutinį kartą. Spėju prieš kokius 20 ar daugiau metų. Progų žinoma buvo, bet man nepatinka žiūrėt į išmuštruotus gyvuliukus… Mat kažkada seniai seniai kai dar buvau vaikas teko matyti dokumentinį filmą apie cirko gyvūnų nelengvą dalią… Nuo to laiko ignoruoju cirkus. Bet štai vakar Ruslanas [...]]]>

Cirke nesilankiau… Tiesą pasakius, net neatsimenu kada jame buvau paskutinį kartą. Spėju prieš kokius 20 ar daugiau metų. Progų žinoma buvo, bet man nepatinka žiūrėt į išmuštruotus gyvuliukus… Mat kažkada seniai seniai kai dar buvau vaikas teko matyti dokumentinį filmą apie cirko gyvūnų nelengvą dalią… Nuo to laiko ignoruoju cirkus.
Bet štai vakar Ruslanas pasiūlė apsilankyti viename – turėjo 4 pakvietimus. Na nebuvo kur dingti. Pasičiupom į draugiją Liną ir visi keturi nuvykom.

Dar prieš prasidedant programai nuteikinėjau save nebūti surūgusiam, nepasiduoti mintims apie gyvūnų nykų gyvenimą tarp vaidinimų. Bet gyvūnų taip ir neteko pamatyti Mat Fossett’s Cirkas nuo 2008 metų yra animal free Na pertraukoje buvo du poniai, kurie vaikus vežiojo, bet tai čia niekis. Programos vinis vis pasirodantis Klounas – tikras vaikų džiaugsmas. O šiaip daugumoje pasirodo  įvairiausio plauko akrobatai ir žonglieriai.

Filmuoti buvo draudžiama tad nieko daug nepafilmavau tik šiaip menką atkarpėlę blogui

Cirkas įsikūręs Mahon Point’e, berods bus visą šią ir ateinačią savaitę. Bilietas vaikams 8, suaugusiems 10 eurų.
Cirkas turėtų patikti vaikams arba suaugusiems, kurie cirke buvo tik praeitame amžiuje, visi kiti cirko gerbėjai Fossetts cirką įvertintų matomai tik vidutiniškai. Tiesą pasakiu nebuvo labai įspūdingas, nors kvapą gniaužiančių epizodų tikrai buvo. Vienas tokių kai moteris palubėje skrajojo už skersinio užsikabinusi vien tik savo kulnais ir be jokių apsaugų…

P.S. Filmuota ir fotografuota su HTC Desire.

O dabar jau ir desktop’e

Na štai prireikė ir man pasikeisti teises. Nutariau pasikeisti į Airiškas, tai tiesiog paprasčiau Jei norėčiau prasitęsti lietuviškas tai reikėtų vykt į Dubliną ir … nežinau visos procedūros Tiesiog pati kelionė į Dubliną man jau pernelyg atgrasi.

Taigi, ko reikia norint pasikeisti lietuviškas vairavimo teises į airiškas? 25 eurų, 2-jų [...]]]> Na štai prireikė ir man pasikeisti teises. Nutariau pasikeisti į Airiškas, tai tiesiog paprasčiau
Jei norėčiau prasitęsti lietuviškas tai reikėtų vykt į Dubliną ir … nežinau visos procedūros Tiesiog pati kelionė į Dubliną man jau pernelyg atgrasi.

Taigi, ko reikia norint pasikeisti lietuviškas vairavimo teises į airiškas?
25 eurų, 2-jų paso nuotraukų, savo dabartinių teisių ir nuvykus į savo miesto Motor Tax Office užpildyti dvi paprastutes formas:

D900

ir D.401

Pildymas paprastutis, nereikalaujantis didelių raštvedybos žinių Vardas, pavardė, adresas, dabartinių teisių galiojimo laikas ir pan. Nepamirškit kur nors užsirašyti savo PPS numerio, idant netektų dėl tokio nieko grįžti namo, kaip vos nenutiko man, tik atėjęs iki mašinos atsiminiau, kad kažkur “pirštinių skyrelyje” (bardačioke – liaudiškai) turi mėtytis algalapis su tuo nelemtu Nr.

25 eurai – vairavimo teisės 10-čiai metų. Galima mokėt ir mažiau, bet tada ir teisės galios viso labo tris metus

Sveikatos tikrintis NEREIKIA.

Užpildytas formas su foto bei senom teisėm priduodam, susimokam ir viskas Po dešimties dienų teises gausite paštu į namus.
Tai reiškia, kad ateinančias porą savaičių galimai važinėsite be teisių. Jei sustabdys policija ir pareikalaus vairavimo teisių pasakykite, kad pasiskambintų į Motor Tax Office’ą.

Paprasta ar ne?

P.S. Ghmmm… dabar štai galvoju, o jei sustabdytų naktį? Kita vertus teisių jie čia nereikalauja rodyti. Per daugiau nei tris metus niekas nė sykio neprašė parodyti maniškių

Na štai pagaliau ir aš gavau savąjį “troškimą”. Galiu pasakyt tik tiek, kad HTC Desire pateisino visus mano lūkesčius. Pirmas buvo greitis. HTC Hero buvo ne tai, kad lėtas, bet vienu metu atliekant kelias operacijas ir norint jas atlikti kuo greičiau jis spyriodavosi, pavėluotai reaguodavo į atliktą judesį arba geriausiu atveju “krutėdavo trūkinėdamas”. Su [...]]]> Na štai pagaliau ir aš gavau savąjį “troškimą”. Galiu pasakyt tik tiek, kad HTC Desire pateisino visus mano lūkesčius.
Pirmas buvo greitis. HTC Hero buvo ne tai, kad lėtas, bet vienu metu atliekant kelias operacijas ir norint jas atlikti kuo greičiau jis spyriodavosi, pavėluotai reaguodavo į atliktą judesį arba geriausiu atveju “krutėdavo trūkinėdamas”. Su Desire tokių dalykų nėra, gali daryti praktiškai bet ką ir telefonas nė akimirkai “neužlagins”. Pvz siunčiausi 4 programas, viena instaliavosi, o aš laisvai be problemų toliau naršiau Android Market’ą, Plius dar foniniame režime veikė vos ne tuzonas programų. Įprastą Hero ram kiekį – 20mb(su visom įjungtom prog) Desire pakeitė 160 dar nemačiau, kad būtų nukritę žemiau.

Ekranas tiesiog nepakartojamas. Toks ryškus ir kontrastingas, kad norisi į jį žiūrėti akių neatitraukiant. Maniau toks ryškumas pareikalaus daug baterijos resursų, bet teko gerokai nustebti, nes ekranas “valgo” niekingus 5-7 procentus nuo bendros energijos kiekio ir čia turint omeny, kad “žaisliukas” naujas ir yra pastoviai maigomas.

Labai patenkintas likau mygtukų išdėstymu. Ypač tuo, kad back mygtuką paslinko arčiau centro. Patys mygtukai iškilę kiek labiau nei Hero todėl patogūs paspausti. Džiugina ir tai, kad pagaliau pašalino ta nelemtą trackball’ą , nes jis man dažnai tiesiog kliūdavo, o naudos iš jo ne kažin kiek. Plius naujasis optinis”trackball’as” yra paspaudžiamas ir veikia kaip kameros paleidimo mygtukas – tikrai patogiau nei rutuliukas.

Kalbant apie kamerą… Už Hero ji tikrai N ir N kartų geresnė, bet nėra stebuklinga. Filmuoja 800×480 raiška tad naminiams “dokumentiniams” kadrams jos užteks per akis, o būtent to man ir reikėjo. Iš pradžių neaptikau video nustatymuose (tiksliau apskritai nežiūrėjau) maksimalios rez. todėl padaręs porą filmukų VGA raiška biškį nusivyliau Bet dabar ant 800×480 raiškos, filmavimo funkcija esu visiškai patenkintas.
Geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kart išgirsti. Štai pora pavyzdykų. Truputį keista, bet Youtube’j jie atrodo blogiau nei žiūrint tiesiai kompiuteryje.

Fotografavimo funkcija nuo Hero per toli nepažengė. Žinoma ji geresnė, geriau atvaizduoja spalvas – jos šiltesnės, nes maniškis Hero labai mėgo melsvus tonus Desire gavo blykstę! Tiesa jos neišbandžiau ir nežinia kada išbandysiu, bet gera žinoti, kad ji yra
Nuotraukų kokybe esu taip pat patenkintas, juolab, kad normalioms foto daryt turiu normalų foto aparatą.
Foto originalai užėmė apie tris MB tai teko truputį sumažinti…

Bažnyčia Cork’o centre

Rudukas

Hero striginėdavo rodydamas Youtube video tiesiai iš tinklapių, žinoma Desire šitos problemos nebeturi. Likau maloniai nustebintas, nes Desire taip pat lengvai sukramtė ir .avi failiukus. Daugiau video formatų nemėginau – nespėjau
Surinkimo kokybė nors ir nėra superinė, bet pakankamai nebloga – nėra nei jokių “krutesių” anei girgždėjimų. Galinis dangtelis padengtas lyg ir guminiu paviršiumi tad rankoje labai patogiai guli.

Apie tai kas nepatiko. O nepatiko tik vienas dalykas – GARSAS. Per ausines, jis bent jau mano ausims daugiau negu geras, kalbu apie garsiakalbį, kuris randasi VĖL ant galinės telefono dalies – šalia kameros “akies”. Nu nesamonė. Padedi ant stalo ir garsas kaip reikiant prityla, priedo jis pats nėra stebuklingas – skamba gana pigiai ir nelabai kokybiškai. Žinoma muzikos aš taip neklausau, tik audio knygas tai čia man nelabai didelė problema, bet melomanams gali užkliūti… Kita vertus visada yra 3.5mm ausinių lizdas.

Dar viena verta dėmesio HTC Desire apžvalga yra pas Karolį.

Sekančią diena po “imtynių” su Clara važiavom į Killarney patyrinėti Ross pilies apylinkių. O tyrinėti pasirodo nebuo ką, na beveik. Nežinia kur vedantis takelis nesugundė, čia matyt vakarykštis kopimas į kalną kaltas, tai pasivaikščiojom aplink pilaitę.

Pasigrožėjom kraštovaizdžiais.

Matėm nuomojamas valtis, bet kai sugrįžau su pinigais iš mašinos jų jau nebebuvo [...]]]> Sekančią diena po “imtynių” su Clara važiavom į Killarney patyrinėti Ross pilies apylinkių. O tyrinėti pasirodo nebuo ką, na beveik. Nežinia kur vedantis takelis nesugundė, čia matyt vakarykštis kopimas į kalną kaltas, tai pasivaikščiojom aplink pilaitę.

Pasigrožėjom kraštovaizdžiais.

Matėm nuomojamas valtis, bet kai sugrįžau su pinigais iš mašinos jų jau nebebuvo O taip norėjosi prisimint irklavimo įgūdžius… Prie kranto stovėjo tik kelios motorinės valtys su dieduliais. 15 eurų pirmyn ir atgal į už pusantro kilometro esančią salą. Galima žinoma buvo eit į pilį aplankyt muziejų (6 eurai žmogui), bet ką su Ruduku daryt? Nutarėm plaukt.

O kas saloje? Seno vienolyno griuvėsiai – tiesa, šviežiai atrestauruoti.

Viename iš pastato griuvėsių radom akmeninį kryžių. Jis čia pats autentiškiausias – rastas ežero dugne, nuskilo eilinio antpuolio ( ~1200 metais) metu.
Šventose vietose įprasta palikti pinigėlių.
“-Ieva, turi centų?
-Nea…
-Tai eik prisirink ”
Žinoma juokavau.

Labiau už vienuolyną mums patiko pats buvimas saloje. Tas suvokimas, kad nėra nė vieno žmogaus aplink ir kad mes čia tik dviese, pasitaisau – tryse, nuostabus. Jokio šurmulio, jokių pašalinių garsų tik čiulbantys paukščiai, byzgiantys vabzdžiai… Lygiai tą patį turėjo girdėti vienuoliai.

Sala ne tokia ir maža. Praleidome joje visą pusvalandį. Būtume ir daugiau, bet tiek buvo valtininko atmatuota.

Rudukas kaip visada užsiėmė dailiuoju plaukiojimu

Ir taškymusi…

Pilis Ross iš salos

Sekančią dieną planavom važiuoti prie jūros, bet jau buvom sotūs visu tuo važinėjumusi… Tad važiavom į miestą… shopintis

Kaip tarėm taip padarėm, sekmadienį patraukėm į Millstreet’ą, supervisor’iaus išgirto kalno žiūrėt. Atvykę į miestelį radom daug info apie patį Clara kalną, bet kaip ant jo patekt informacijos tikrai stigo. Vos ne du kart apvažiavom jį tikėdamiesi rasti kokią nors aikštelę mašinai ir grįstą takelį į kalno viršūnę. Nieko panašaus neaptikę kalionę paįvairinom [...]]]> Kaip tarėm taip padarėm, sekmadienį patraukėm į Millstreet’ą, supervisor’iaus išgirto kalno žiūrėt. Atvykę į miestelį radom daug info apie patį Clara kalną, bet kaip ant jo patekt informacijos tikrai stigo. Vos ne du kart apvažiavom jį tikėdamiesi rasti kokią nors aikštelę mašinai ir grįstą takelį į kalno viršūnę. Nieko panašaus neaptikę kalionę paįvairinom vietinių fermų, įsikūrusių kalno papėdėje tyrinėjimu. Galiausiai užtikom kažkokį kuklų stendą.
Palikom mašiną kalno papėdėje esančiame miestelyje, kuris pasirodo buvo tas pats Millstreet’as tik iš kitos pusės

Štai tas tolimesnis kalnas, paskendęs rūke ir buvo mūsų kelionės tikslas. Nežinau ar būtum ryžęsi kopti į jį jei tai iškart būtume žinoję

Jokio akmenim grįsto takelio taip ir neradom…

Iki pat kalno viršūnės žygiavom siauručiu atrodo tik lietaus vandens praskalautu takeliu.

Kiek bežygiavom kalnas nelabai norėjo artėti… Bet bent jau jo viršūnėje esantį kryžių galima buvo įžiūrėti, kurio nuotraukoje deja dar nesimato

Mes atėjom iš už to miško esančio miestelio, o pats miškas taip pat ant kalno… Sumoje įveikėm tris kalnus, kurie vienas už kitą didesni.

Ant pasaulio krašto

Ir štai po dar kelių prakaito litrų kelionės tikslas – kryžius pačioje kalno viršūnėje. Kalno aukštis 425 metrai.

Įsiamžinam…
Aš su Ruduku

Ieva… ir vėl Rudukas, kuris beje kaip tik vagia Ievos mineralinio vandens buteliuką

Vaizdai nuo kalno mažai kuo skyrėsi nuo tų, kuriuos matom skrendant lėktuvu… Geras jausmas.
Supranti koks iš tiesų yra menkas tas žmogėnas…

Nusileisti buvo žymiai lengviau, tik reikėjo atidžiau po kojom žiūrėt idant kūliais nenusiristum.
Pavargom tai nežmoniškai, kažkaip nesitikėjom tokio didelio pasivaikščiojimo, Rudukas matomai irgi, nes tik įšokęs į mašiną atsigulė ant mano striukės ir susiruošė miegot O stebukle! Rudukas pavargo! Netgi grįžus namo jis iškart nukiūtino miegot, nereagavo nei į žodį kamuoliukas, nei į pagaliukas, nei į kitus “raktinius” žodžius. Retas vaizdelis….

Antra kartą tikrai nebesinorėtų lipt į šį kalną, bet kietiems tikrai rekomenduoju. Geri įspūdžiai garantuoti

View Larger Map

Geras oras + Išeiginė = Kelionė Būtent tokia formule pasinaudojom vakar Gougane Barra tai labai šventa vieta. Tarp niūriai stūksančių kalnų randasi nedidelis ežeriukas, o tame nedideliame ežeriukyje nedidelė sala, o toje nedidelėje saloje nedidelė koplytėlė ir daug visokių šventų šaltinių ir medžių. Kažkas įdomaus.

Pasikinkę Garmin’ą patraukėm į kelionę. Pusiaukelėje [...]]]> Geras oras + Išeiginė = Kelionė
Būtent tokia formule pasinaudojom vakar Gougane Barra tai labai šventa vieta. Tarp niūriai stūksančių kalnų randasi nedidelis ežeriukas, o tame nedideliame ežeriukyje nedidelė sala, o toje nedidelėje saloje nedidelė koplytėlė ir daug visokių šventų šaltinių ir medžių. Kažkas įdomaus.

Pasikinkę Garmin’ą patraukėm į kelionę. Pusiaukelėje akį patraukė keistas vandens telkinys, kurio paviršiuje matėsi seni kelmai ir akmenys. Įdomus reginys Greičiausiai užtvenkus upę buvo užlietas miškas… čia aš šiaip spėlioju.

Per tas 10 minučių kurias praleidom vaikščiodami, saulę pakeitė tamsūs pikti debesys ir šlabdriba, kuri mane išgasdino ir vos nepasukom atgalios…

Bet po dar 10 minučių viskas dingo kaip nebuvę – Airija. Visi keturi sezonai per vieną dieną

Kol tie debesys sklaidėsi mes pamanėm, kad nebeverta važiuoti į gamtą ir geriau aplankysim netoliese esančią, kiekvieno berniuko svajonę – alavinių kareivėlių fabriką

Bilietų pirkti nereikėjo, galima buvo pavaikščioti po patį fabrikėlį, kuris pasirodė vis dar veikiantis, bet labai nedidelis. Liejimo krosnys stovėjo atšalusios ir vienintelis aktyviai besidarbuojantis žmogus buvo ši – moteris dailininkė

Kur kas įdomiau buvo paveizėti į gift shop’e parduodamus šachmatus ir kareivėlių armijas. Tiesa kainos tai tokios visai ne vaikiškos buvo… Pvz šie šachmatai kainavo 600 eurų… čia su nuolaida, prieš tai kaina buvo 900

Kiti kiek pigesni… po 300 – 400 eurų.

Paprastus kareivėlius pardavinėju po vieną. Kaina svyruoja nuo 5 iki 70 eurų priklausomai nuo dydžio.

Atsiminimui įsigijom šokantį Leprikoną su pinigų kapšeliu ir patraukėm toliau į Gougane Barra, nes oras buvo visai pasitaisęs. Kadangi išklydom iš pagrindinio kelio tai Garminas nutarė mus pavežioti po Airijos “užkulisius”. Prisipažinsiu, vienu tarpu buvo netgi kraupoka pasidarę

Važiuoji, kas šonuose nieko nesimato, kas priekyje irgi nelabai, nes keliukas vingiuotas. Beje Airijoje NĖRA žvyrkelio, visi keliukai asfaltuoti, nors per vidurį kažkaip prasimuša žolė

Pavasarinis upelis…

Išnirus iš už eilinio posūkio užtikom tris draugus besispitrijančius į mus

Buvo truputį nejauku, nežinojau kaip jie reaguos į mano inkiliuką Bet buliukai pasirodė supratingi ir turistus mielai praleido. Trumpas video.

Dar dešimtis kilometrų ir prieš mus atsivėrė  kelionės tikslas- Gaugane Barra Net palengvėjo nuo vaizdo , nes visi tie “žvyrkeliai” ir maksimalus 40km/h buvo jau gerokai įgrisę.

O čia ir pati koplytėlė…

Šventas šulinys iš kurio mudu “atsigėrėm”… Jokios palaimos nepajutau, matyt reikia būt tikinčiu, kad pajustum. Bet jei pradėsiu netikėtai kūsti tai bent žinosiu kam “dėkot”.

Šventas medis į kurį prašoma nekišti monetų Pirmą sykį matau tokį dalyką

Šioje vietoje buvo išventintas pirmas Cork’o Bishopas ar kažkas pan.

Turbūt vienas garsiausių Airijos tualetų. 1988 ir 2002 laimėjęs sidabrinį “medalį” tualetų apdovanojimuose. Nežinojau, kad dar ir tokių būna

Rudukas irgi “pasišventino” palakdamas iš sveikatos šaltinio

Bet apskritai tai ten buvo per daug va štai tokių nemalonių – šuniukus diskriminuojančių ženklų. Būtent dėl to ši vieta išbraukiama iš lankytinų vietų, nors tenykštis pasivaikščiojimų takas atrodė tikrai patraukliai…

Po to pasukom atgalios ir jau normaliu keliu parkūrėm namolio

Vakar ėjom pasivaikščioti. Šį sykį nuėjom neįprastai daug – apie 10 kilometrų, net Rudukas nusikalė ir kai iki namų buvo likęs vos vienas kilometras vos bepaėjo. Nenuostabu, nes viso pasivaikščiojimo metu jis tyrinėjo kiekvieną miško kampą O sykį įšoko į upę tekančią išilgai tako ir plaukė ja vietoj to, kad eit [...]]]>

Vakar ėjom pasivaikščioti. Šį sykį nuėjom neįprastai daug – apie 10 kilometrų, net Rudukas nusikalė ir kai iki namų buvo likęs vos vienas kilometras vos bepaėjo. Nenuostabu, nes viso pasivaikščiojimo metu jis tyrinėjo kiekvieną miško kampą O sykį įšoko į upę tekančią išilgai tako ir plaukė ja vietoj to, kad eit normaliai.
Čia šiaip maudynės, niekuo neypatingos, bet siūlau kiek padidinti garsą – nuostabiai čiulba paukščiai Keisčiausia tai, kad vaikščiodami jų beveik negirdėjom…

Turbūt viena didžiausių (jei ne pati didžiausia) švenčių Airijoje. Pirmoji, kurioje pavyko “sudalyvauti”, nes anksčiau tai dirbdavau tai miegodavau Tiesą pasakius ir šį kartą miegojau (naktį dirbau), bet nusukęs nuo savęs porą valandų miego atsikėliau ir išlėkėm su Ieva paveizėti festivalio. Kaip ir reikėjo tikėtis vėl pavėlavom, pirma atsikėliau per vėlai, antra niekaip [...]]]> Turbūt viena didžiausių (jei ne pati didžiausia) švenčių Airijoje. Pirmoji, kurioje pavyko “sudalyvauti”, nes anksčiau tai dirbdavau tai miegodavau Tiesą pasakius ir šį kartą miegojau (naktį dirbau), bet nusukęs nuo savęs porą valandų miego atsikėliau ir išlėkėm su Ieva paveizėti festivalio. Kaip ir reikėjo tikėtis vėl pavėlavom, pirma atsikėliau per vėlai, antra niekaip neradom kur mašinos pastatyti.

O kur dar minios ir minios žmonių? Sunkiai sekėsi tiesiog pakraščiu praeiti, o ką jau kalbėti apie parado stebėjimą…
(Turiu iš karto perspėti, kad gali tekti palūkėti kol užkraus visas nuotraukas )

Pamatę, kad nėra vilčių prasibrauti pro juos, aplinkinėm gatvelėm patraukėm iki pačio parado finišo tikėdamiesi, kad nebus tai tiršta. Na ir tikrai buvo kiek erdviau, bet taip pražioplinom daugiau nei pusę parado

Pirmieji eisenos dalyviai, kuriuos išvydom. Truputį kiek nustebino… Ne to tikėjausi Vėliau viskas paaiškėjo, žygiavo visi kas norėjo t.y. visos Cork’o organizacijos, būreliai ir t.t.

Ką šitie veikėjai atstovavo tai nežinia… Somalio piratus?

Kiniečiai su savo tradiciniais drakonais

Nežinau kodėl, bet festivalio akcentas buvo laivai. Kuo tai susiję su Šv.Patriku nežinau…

Greičiausiai dėl to, kad pačiame gale stovėjom tai matėm ne per daugiausiai išsišiepusių veidų Matyt daugelis eisenos dalyvių tiesiog pavargo… Šitie atrodė linksmiausi iš visų

“Vadinasi nepavėlavom…” – pagalvojau kai tolumoje išvydau plėvesuojančią Lietuvos trispalvę

Lietuvaičiai atrodė linksmi ir nė kiek nepavargę.

Gražiai šoko ir susilaukė daugiausia aplodismentų iš visų

Po to kaip iš gausybės rago pasipylė lenkai
Viena organizacija…

Po to kita…

Pačiame gale vilkosi vienas nusiplūkęs lenkutis savardarbėje… “valtelėje” Nori nenori privertė nusišypsoti

Ir vėl piratai… šį kartą prisisiurbę romo, nes sunkiai jiems ten sekėsi ant “plausto” laikytis

Įspūdingiausiai atrodė šita žalia pabaisa-krokodilas. Trankiai grojo rokas, dar garsiau ūbavo ta merga viršuje, o iš galo sudriai leido dūmus, kuriai matyt nelabai patenkinti buvo iš galo žygiuojantys škotai pučiantys dūdmaišius

Žygiavo VISI, tiesiogine to žodžio prasme ir įgalūs ir neįgalūs… Tiek fiziškai tiek … protiškai. Niekas nebuvo ignoruojamas. Tuo man ir patinka Airija

Pažiūrėjau orų prognozę Lietuvoje. Taip pagailo jūsų ten visų sustirusių… O štai pas mus Pavasaris jau kaip reikiant įsibėgėjo… Nesu skrupigaila tad nutariau pasidalinti su Jumis

Jos jau kuris laikas žydi, nuvytusių gan nemažai…

Beveik juo… mėlyna “avis”

Vakar diena (beje kaip ir šiandien) buvo tiesiog nuostabi. Termometras rodė 10 laipsnių šilumos, vėjelis visai menkutis, plieskia saulutė… Nenuostabu, kad Ieva atsiprašė nuomokyklos. O ka veikt tokią gražią dieną? Visi aplinkiniai parkai jau išvaikščioti tad nutarėm apvažiuoti Ring of Dingle. Išvažiavom apie dešimtą ryto, grįžom septintą vakare. Sumoje įveikėm daugiau nei 350km. Sprandą [...]]]> Vakar diena (beje kaip ir šiandien) buvo tiesiog nuostabi. Termometras rodė 10 laipsnių šilumos, vėjelis visai menkutis, plieskia saulutė… Nenuostabu, kad Ieva atsiprašė nuomokyklos. O ka veikt tokią gražią dieną? Visi aplinkiniai parkai jau išvaikščioti tad nutarėm apvažiuoti Ring of Dingle.
Išvažiavom apie dešimtą ryto, grįžom septintą vakare. Sumoje įveikėm daugiau nei 350km. Sprandą dar šiandien skauda Tiesą pasakius Ring of Dingle buvo labai išgirtas ir kai kas tvirtino, kad jis netgi gražesnis už Ring of Kerry, bet man taip nepasirodė… Kerry maršrutas pasirodė kur kas įspūdingesnis…

Ring of Dingle garsėja savo nepakartojamai gražiais ir jaukiais paplūdimiais. Štai pirmasis pasitaikęs mūsų kelyje. Nežinau ar dėl kalno ar dar dėl ko, bet paplūdimyje nebuvo nė vėjelio, rodės gali tuoj pat išssirengt ir degintis…

O čia jau pakeliui į Connor’o perėją. Pamažu siauru keliuku kilom į prieš tai iš tolo matytus snieguotus kalnus. Vaizdas iš viršaus buvo užburiantis…

Keliukas kuo toliau tuo labiau siaurėjo. Gerai, kad nesutikom nieko iš priešais.

Akivaizdu, kad žiema iš kalnų dar nepasitraukė

Vaizdas nuo pačio Connor pass viršaus…

Nusileidus iš kalnų į apačią pagaliau pasiekėm patį Dingle miestelį. Nedidukas, švarus ir labai spalvingas miestukas

Iš Dingle’o patraukėm Slea Head Drive siūlomu maršrutu… Kitu matyt nelabai ir įmanoma nuvažiuot
Ne už ilgo privažiavom prieš istorinius daugiau nei 4000 metų senumo avilius. Žinoma jie atretauruoti ir t.t. Bet atrodė tikrai įdomiai.

Įdomiausia tai, kad jie suręsti iš palaidų niekaip tarpusavyje nesutvirtintų plokščių akmenų…

Kaip laikosi sienos aš dar galiu suprast, bet kokiu principu laikosi stogas tai man nedaeina

Aviliai tikrai nemenki, spėliojom kokio dydžio turėjo būt bitės ir kiek ten medaus turėjo tilpt… Ar tikrai medaus?

Dar už kelių km privažiavom garsųjį upelį tekantį tiesiog per kelią

Kai pasukom namų link, pamanėm, kad pražiopsojom didijį banglentininkų pamėgtą paplūdimį… Bet kai iš už eilinio kalno išlindę išvydom šitą erdvų grožį net žandikauliai atvipo. Sakėm būtinai čia grįšim vasaros metu

Nuotabiausia tai, kad į šį paplūdimį laisvai galima važiuoti su mašina. Tik ženklas perspėja saugotis sauso smėlio, nes gali užklimpti…

Kažkas nerealaus lėkti paplūdimiu ant 100+ km/h o vėliau užtraukus rankinį piešti “saules”. Nesu aš mašinų draskymo mėgėjas, o juo labiau savo mašinos, bet čia nesusilaikiau Jausmas pasakiškas.

Dabar va sėdžiu ir galvoju, kodėl gi aš tuomet neišjungiau visu tu asr ir kitų velnių? Pusę įdomumo atėmė

Rudukas su Ieva savo ruožtu irgi siautėjo

Pasismaginę palūdimyje patraukėm tiesiai namo. Diena gavosi tikrai nusisekusi

Truputį su broku gavosi, bet ai, ma jį velnias… Ne didelis aš čia menininkas

…metė tuos juokingus užsiėmimus su visokiais ten kamuoliukais ir ėmėsi tikrai didelių ir rimtų KAMUOLIŲ.

Tuo metu kai bando sugriebt DIDELĮ kamuolį ir jam tai nesiseka, Rudukas leidžia labai šiurpius garsus… Net kaimynai pro langus pradėjo dairytis su “kas ką pjauna?” klausimu veiduose