Labai dažnai, kartais net po kelis sykius per dieną eidami pasivaikščioti su Ruduku sutinkam šitą kiškį, o retkarčiais būna du. Dažniausiai jie spėja pasišalinti Ruduko nepastebėti, bet tik ne šį kartą Įdomu ką jis darytų jei pavytų…

Ką ir kiekvieną saulėtą ir gražą dieną – keliavom (važiavom) pasivaikščiot. Ne per toliausiai – Farran woods.

Pasitiko mus draugiškai nusiteikusios stirnos, mielai pozavo ir leidosi paglostomos (vienu pirštu), o viena palaižė mano ranką

Gamta nuostabi kaip niekada, daug gražių didelių žiedų, viskas gaiviai žalia (iš vakaro lijo). Šitas [...]]]> Ką ir kiekvieną saulėtą ir gražą dieną – keliavom (važiavom) pasivaikščiot. Ne per toliausiai – Farran woods.

Pasitiko mus draugiškai nusiteikusios stirnos, mielai pozavo ir leidosi paglostomos (vienu pirštu), o viena palaižė mano ranką

Gamta nuostabi kaip niekada, daug gražių didelių žiedų, viskas gaiviai žalia (iš vakaro lijo). Šitas vabas labai juokingai užkandžiavo žiedadulkėmis. Su viena kojyte palenkęs piestelę labai skaniai maumojo

Ieva spėjo ir “išsimaudyt”. Iki tos salos galima laisvai nubristi. Sakė vanduo nėra šaltas, bet pats tuo įsitikinti nepanorau… Šią vasarą pažadu tikrai išsimaudyti vandenyne… na blogiausiu atveju ežere, nes jau truputį gėda darosi gyventi saloje ir nė karto neišsimaudyti

Grįžę namo kepėm šašlyką ir deginomės

Kaip tarėm taip padarėm, sekmadienį patraukėm į Millstreet’ą, supervisor’iaus išgirto kalno žiūrėt. Atvykę į miestelį radom daug info apie patį Clara kalną, bet kaip ant jo patekt informacijos tikrai stigo. Vos ne du kart apvažiavom jį tikėdamiesi rasti kokią nors aikštelę mašinai ir grįstą takelį į kalno viršūnę. Nieko panašaus neaptikę kalionę paįvairinom [...]]]> Kaip tarėm taip padarėm, sekmadienį patraukėm į Millstreet’ą, supervisor’iaus išgirto kalno žiūrėt. Atvykę į miestelį radom daug info apie patį Clara kalną, bet kaip ant jo patekt informacijos tikrai stigo. Vos ne du kart apvažiavom jį tikėdamiesi rasti kokią nors aikštelę mašinai ir grįstą takelį į kalno viršūnę. Nieko panašaus neaptikę kalionę paįvairinom vietinių fermų, įsikūrusių kalno papėdėje tyrinėjimu. Galiausiai užtikom kažkokį kuklų stendą.
Palikom mašiną kalno papėdėje esančiame miestelyje, kuris pasirodo buvo tas pats Millstreet’as tik iš kitos pusės

Štai tas tolimesnis kalnas, paskendęs rūke ir buvo mūsų kelionės tikslas. Nežinau ar būtum ryžęsi kopti į jį jei tai iškart būtume žinoję

Jokio akmenim grįsto takelio taip ir neradom…

Iki pat kalno viršūnės žygiavom siauručiu atrodo tik lietaus vandens praskalautu takeliu.

Kiek bežygiavom kalnas nelabai norėjo artėti… Bet bent jau jo viršūnėje esantį kryžių galima buvo įžiūrėti, kurio nuotraukoje deja dar nesimato

Mes atėjom iš už to miško esančio miestelio, o pats miškas taip pat ant kalno… Sumoje įveikėm tris kalnus, kurie vienas už kitą didesni.

Ant pasaulio krašto

Ir štai po dar kelių prakaito litrų kelionės tikslas – kryžius pačioje kalno viršūnėje. Kalno aukštis 425 metrai.

Įsiamžinam…
Aš su Ruduku

Ieva… ir vėl Rudukas, kuris beje kaip tik vagia Ievos mineralinio vandens buteliuką

Vaizdai nuo kalno mažai kuo skyrėsi nuo tų, kuriuos matom skrendant lėktuvu… Geras jausmas.
Supranti koks iš tiesų yra menkas tas žmogėnas…

Nusileisti buvo žymiai lengviau, tik reikėjo atidžiau po kojom žiūrėt idant kūliais nenusiristum.
Pavargom tai nežmoniškai, kažkaip nesitikėjom tokio didelio pasivaikščiojimo, Rudukas matomai irgi, nes tik įšokęs į mašiną atsigulė ant mano striukės ir susiruošė miegot O stebukle! Rudukas pavargo! Netgi grįžus namo jis iškart nukiūtino miegot, nereagavo nei į žodį kamuoliukas, nei į pagaliukas, nei į kitus “raktinius” žodžius. Retas vaizdelis….

Antra kartą tikrai nebesinorėtų lipt į šį kalną, bet kietiems tikrai rekomenduoju. Geri įspūdžiai garantuoti

View Larger Map

Vakar ėjom pasivaikščioti. Šį sykį nuėjom neįprastai daug – apie 10 kilometrų, net Rudukas nusikalė ir kai iki namų buvo likęs vos vienas kilometras vos bepaėjo. Nenuostabu, nes viso pasivaikščiojimo metu jis tyrinėjo kiekvieną miško kampą O sykį įšoko į upę tekančią išilgai tako ir plaukė ja vietoj to, kad eit [...]]]>

Vakar ėjom pasivaikščioti. Šį sykį nuėjom neįprastai daug – apie 10 kilometrų, net Rudukas nusikalė ir kai iki namų buvo likęs vos vienas kilometras vos bepaėjo. Nenuostabu, nes viso pasivaikščiojimo metu jis tyrinėjo kiekvieną miško kampą O sykį įšoko į upę tekančią išilgai tako ir plaukė ja vietoj to, kad eit normaliai.
Čia šiaip maudynės, niekuo neypatingos, bet siūlau kiek padidinti garsą – nuostabiai čiulba paukščiai Keisčiausia tai, kad vaikščiodami jų beveik negirdėjom…

Turbūt viena didžiausių (jei ne pati didžiausia) švenčių Airijoje. Pirmoji, kurioje pavyko “sudalyvauti”, nes anksčiau tai dirbdavau tai miegodavau Tiesą pasakius ir šį kartą miegojau (naktį dirbau), bet nusukęs nuo savęs porą valandų miego atsikėliau ir išlėkėm su Ieva paveizėti festivalio. Kaip ir reikėjo tikėtis vėl pavėlavom, pirma atsikėliau per vėlai, antra niekaip [...]]]> Turbūt viena didžiausių (jei ne pati didžiausia) švenčių Airijoje. Pirmoji, kurioje pavyko “sudalyvauti”, nes anksčiau tai dirbdavau tai miegodavau Tiesą pasakius ir šį kartą miegojau (naktį dirbau), bet nusukęs nuo savęs porą valandų miego atsikėliau ir išlėkėm su Ieva paveizėti festivalio. Kaip ir reikėjo tikėtis vėl pavėlavom, pirma atsikėliau per vėlai, antra niekaip neradom kur mašinos pastatyti.

O kur dar minios ir minios žmonių? Sunkiai sekėsi tiesiog pakraščiu praeiti, o ką jau kalbėti apie parado stebėjimą…
(Turiu iš karto perspėti, kad gali tekti palūkėti kol užkraus visas nuotraukas )

Pamatę, kad nėra vilčių prasibrauti pro juos, aplinkinėm gatvelėm patraukėm iki pačio parado finišo tikėdamiesi, kad nebus tai tiršta. Na ir tikrai buvo kiek erdviau, bet taip pražioplinom daugiau nei pusę parado

Pirmieji eisenos dalyviai, kuriuos išvydom. Truputį kiek nustebino… Ne to tikėjausi Vėliau viskas paaiškėjo, žygiavo visi kas norėjo t.y. visos Cork’o organizacijos, būreliai ir t.t.

Ką šitie veikėjai atstovavo tai nežinia… Somalio piratus?

Kiniečiai su savo tradiciniais drakonais

Nežinau kodėl, bet festivalio akcentas buvo laivai. Kuo tai susiję su Šv.Patriku nežinau…

Greičiausiai dėl to, kad pačiame gale stovėjom tai matėm ne per daugiausiai išsišiepusių veidų Matyt daugelis eisenos dalyvių tiesiog pavargo… Šitie atrodė linksmiausi iš visų

“Vadinasi nepavėlavom…” – pagalvojau kai tolumoje išvydau plėvesuojančią Lietuvos trispalvę

Lietuvaičiai atrodė linksmi ir nė kiek nepavargę.

Gražiai šoko ir susilaukė daugiausia aplodismentų iš visų

Po to kaip iš gausybės rago pasipylė lenkai
Viena organizacija…

Po to kita…

Pačiame gale vilkosi vienas nusiplūkęs lenkutis savardarbėje… “valtelėje” Nori nenori privertė nusišypsoti

Ir vėl piratai… šį kartą prisisiurbę romo, nes sunkiai jiems ten sekėsi ant “plausto” laikytis

Įspūdingiausiai atrodė šita žalia pabaisa-krokodilas. Trankiai grojo rokas, dar garsiau ūbavo ta merga viršuje, o iš galo sudriai leido dūmus, kuriai matyt nelabai patenkinti buvo iš galo žygiuojantys škotai pučiantys dūdmaišius

Žygiavo VISI, tiesiogine to žodžio prasme ir įgalūs ir neįgalūs… Tiek fiziškai tiek … protiškai. Niekas nebuvo ignoruojamas. Tuo man ir patinka Airija

Pažiūrėjau orų prognozę Lietuvoje. Taip pagailo jūsų ten visų sustirusių… O štai pas mus Pavasaris jau kaip reikiant įsibėgėjo… Nesu skrupigaila tad nutariau pasidalinti su Jumis

Jos jau kuris laikas žydi, nuvytusių gan nemažai…

Beveik juo… mėlyna “avis”

Praeitą savaitgalį į svečius buvo atvykęs Ievos brolis su žmona drauge. Kadangi sekmadienio popietė pasitaikė saulėta ir šilta patraukėm į mūsų pamėgta Farran mišką pasivaikščioti.

Stirnų šį sykį matėm kur kas daugiau.

Idant pamatytume daugiau gamtos ėjom visokiais šunkeliais, lenkdamiesi pagrindinių takų. Už tai žinoma ant manęs vis burnojo, nes po naktinio lietaus takeliai buvo gerokai patežę.

Raudonkapišonaitė.

Rankas [...]]]> Praeitą savaitgalį į svečius buvo atvykęs Ievos brolis su žmona drauge. Kadangi sekmadienio popietė pasitaikė saulėta ir šilta patraukėm į mūsų pamėgta Farran mišką pasivaikščioti.

Stirnų šį sykį matėm kur kas daugiau.

Idant pamatytume daugiau gamtos ėjom visokiais šunkeliais, lenkdamiesi pagrindinių takų. Už tai žinoma ant manęs vis burnojo, nes po naktinio lietaus takeliai buvo gerokai patežę.

Raudonkapišonaitė.

Rankas plaunuosi ne dėl to, kad bučiau griuvęs. Reikėjo Ruduką nešt, nes nors ir 4 varomas būtų vis vien užklimpęs
Jam atrodo, kad tuoj tuoj kažką jam ištrauksiu iš vandens…

Įdėmus viltingas žvilgsnis

Ir žinoma maudynės, kaip gi be jų.

Vijoklis… Nors ir neatrodo pavojingas…

Bet yra žudikas, o čia jo būsima auka.

Greičiausiai po metų kitų jo laukia toks pats likimas kaip ir šito vargšelio. Priminė seną gerą filmą “Svetimas”.

Pasibastę porą valandėlių patraukėm namučio, kur vakarop atidarėm šašlykų kepimo sezoną

Ieva neseniai įsigijo guminius, tai dabar jaučia ypatingą potraukį vandens telkiniams – bele tik braidyt

Vakar su Ieva turėjom šiokių tokių reikaliukų mieste. Pašmirinėjom truputį po parduotuves, apsilankėm banke ir pan. Kai grįžinėjom atgal į stovėjimo aikštelę parke pastebėjom keistą susibūrimą…

Diena pasitaikė pilka ir nyki tad toks spalvingas susibūrimas praskaidrino nuotaiką

Ievai labai patiko šita… angeliukė

Šitas toks gan šiurpokas… paskui save tempė visas žmonijos negandas.

Čia kiek linksmesnis [...]]]> Vakar su Ieva turėjom šiokių tokių reikaliukų mieste. Pašmirinėjom truputį po parduotuves, apsilankėm banke ir pan. Kai grįžinėjom atgal į stovėjimo aikštelę parke pastebėjom keistą susibūrimą…

Diena pasitaikė pilka ir nyki tad toks spalvingas susibūrimas praskaidrino nuotaiką

Ievai labai patiko šita… angeliukė

Šitas toks gan šiurpokas… paskui save tempė visas žmonijos negandas.

Čia kiek linksmesnis – muzikinis angelas, kuris realiai muziką grojo

“Tatuiruotas”. Ant jo galima aptikt galybę meilės prisipažinimų ir įvairiausių tautybių žmonių paliktus “Čia buvo bla bla bla”

Ir galiausiai beveik tikras angelas

Tokia netikėta angelų paroda po atviru dangumi tikrai nustebino, pralinksmino ir suteikė geros nuotaikos

Ieva jau kartais net papriekaištauja, kad per dažnai Ruduką su savim pasiimu Galima pasakyt “Ot begėdė…”. Bet turint omeny, kad Ruduku kalionių metu tenka rūpintis pačiai Ievai tai jos niurzgėjimas tampa kiek suprantamas

Tai dar vienas didesnių Airiškos žiemos stebuklų. Ledas gebantis išlaikyti žmogų lygiai toks pats retas kaip ir kiek ankstėliau demonstruotas sniegas Sykį važiuodami iš miesto namo pastebėjom prie upės daugybę mašinų ir žmonių sankaupas. Kiek pristabdžiau – visas tas sanbruzdis vyko… dėl ledo Na ledas Airijoje ir mums naujiena, [...]]]> Tai dar vienas didesnių Airiškos žiemos stebuklų. Ledas gebantis išlaikyti žmogų lygiai toks pats retas kaip ir kiek ankstėliau demonstruotas sniegas Sykį važiuodami iš miesto namo pastebėjom prie upės daugybę mašinų ir žmonių sankaupas. Kiek pristabdžiau – visas tas sanbruzdis vyko… dėl ledo Na ledas Airijoje ir mums naujiena, tad nutarėm grįžę čiupt Ruduką ir šaut atgalios.

Rudukas pradžioje buvo kiek pasimetęs

Bet Ievai pamokius jį čiuožinėti…

Greitai susirado draugų

Po to lenktyniavom, bet 4 “varomieji” pasirodė tinkamesni ant ledo

Tai viso labo užšalusios gigantiškos balos, bet kiek laimės visiems

Tokio sniego Cork’o gyventojai nematė beveik 30 metų, natūralų ledą irgi gana seniai… Taigi šią žiemą aš tai pat linkęs prisidėti prie Grumlino skepticizmo kas liečia “klimato atšilimą”

Na jis nestatė, bet akivaizdu, kad labai stengėsi “padėti”

Vakar naktį dirbau, šiandien dieną miegojau… iki kol į kambarį neįsiveržė Ieva su sniego gabalu rankose Sako žiūrėk pro langą! Prisnigo! Na taip kur gi… – pagalvojau. Bet pasirodo ji nemelavo Iškišęs galvą į lauką aptikau štai ką…

Dar toliau dar geriau. Net patys Airiai neatsimena kada tiek sniego buvo Cork’e [...]]]> Vakar naktį dirbau, šiandien dieną miegojau… iki kol į kambarį neįsiveržė Ieva su sniego gabalu rankose Sako žiūrėk pro langą! Prisnigo! Na taip kur gi… – pagalvojau. Bet pasirodo ji nemelavo
Iškišęs galvą į lauką aptikau štai ką…

Dar toliau dar geriau.
Net patys Airiai neatsimena kada tiek sniego buvo Cork’e

Žinoma laimingiausias buvo Rudukas

Na nuo jo neatsiliko ir Ieva.

Kuri iškart užsiėmė sniego senio “statybomis”. Rudukas dar bandė jai savaip padėt tame darbe, kas Ievai nelabai patiko Ryt bus filmuotos “medžiagos” liečiančios tai

Oi tas sniegas niekadėjas! Rudukas jį ir kandžiojo ir kuisė ir visaip kaip kitaip mėgino “ištirti” kas tai per daiktas

Kažko dar trūksta… O taip! Raudono apsiausto!

Nors sniego aplink apstu, bet jam reikia būtent tok, kurį turi Tu!

Ievos kūrinys – Namų sargas

O čia kaimynų porelė

Vaikščioti po girgždantį sniegą, statyti sniego senius – smagu ir linksma, bet visa gera nuotaika išgaruoja pagalvojus apie važavimą į darbą… Nepamirštant apie vasarinias padangas Vėliau ėjom žiūrėt kokia situacija keliuose. Ji tragiška. Visi vos juda, į šaligatvius daužosi, į menkiausią kalniuką įkilti praktiškai neįmanoma… Maniau eiti į darbą pėsčiomis, bet stebėdamas vis stiprėjantį snyguriavimą persigalvojau… Yra galimybių nepasiekti kelionės tikslo Išsiruošiau su mašina. Šiaip ne taip dasikasiau iki darbo, bet neramu dėl ryto, nes vis dar genėtinai smagiai sninga…

To be Continued…

Taigi sekančią saulėtą dieną nutarėm pratęsti Ballincollig’o regioninio parko tyrinėjimą. Šį kartą namo parsiradom tik po beveik 4 valandų, sumurę ir pavargę, bet patenkinti

Pekeliui aptikom daugybę apleistų pastatų, kurių paskirties niekaip nesuvokėm…

Ei čia gi bunkeris! Bet pala… Airijoje karas nevyko (pasaulinis)… Ghem…

Viduje, kiekviename šone yra po angą [...]]]> Taigi sekančią saulėtą dieną nutarėm pratęsti Ballincollig’o regioninio parko tyrinėjimą. Šį kartą namo parsiradom tik po beveik 4 valandų, sumurę ir pavargę, bet patenkinti

Pekeliui aptikom daugybę apleistų pastatų, kurių paskirties niekaip nesuvokėm…

Ei čia gi bunkeris! Bet pala… Airijoje karas nevyko (pasaulinis)… Ghem…

Viduje, kiekviename šone yra po angą lyg pečiui, bet be dūmtraukio… Taip ir nesupratom jo paskirties…

Šalia stūkso namo griuvėsiai su viduje priaugusiais medžiais.

Čia lankosi metalistai

Visi pastatai atskirti štai tokiais kemsynais, o susisiekimas įmanomas tik gana siaurų ir vingiuotų takelių, iškilusių virš vandens dėka.

Mažasis nuotykių ieškotojas

Vėliau aptikome dar keistesnį statinį…

Tiesiog idealus apskritimas su trimis išėjimais… Pamanėm, kad gal kokia tai kokia nors susirinkimų ar kokių koncertų vieta, nes be visa ko tas “pastatas” pasižymėjo labai nebloga akustika

Blogus atlikėjus akivaizdžiai baudė… pakariant.

Šalia “akmeninio apskritimo” radom “būdelę” – bilietų pardavimo vietą

Toliau dar įdomiau… Visas vaiduoklių miestas

Su džiunglėmis viduje.

Čia matyt buvo koks nors kalėjimas Ant visų namų iškabinti perspėjimai, kad pastatai kelia pavojų.

Ieva…

Dar veinams vaiduoklių namas…

Kuriame akivaizdu, kad šėlo piemenys degindami padangas…

O po to pasirodė vaiduoklis… Nelaukę ką pasakys movėm atgal namo.

Šalia kai kurių pastatų radom girnapusių, su kuriomis matomai buvo malamos anglys, o pora rastų stendų bylojo apie tai, kad čia gamindavo paraką… Labai seniai. Pačio parko pabaigoje radom kažką panašaus į muziejų – atrestauruotą malūną ir kitus pastatus, bet jau buvo gan vėlu ir viskas buvo uždaryta, tad reikės pėdinti į ten dar kartą

Truputį kiek pavėluotai, bet šventinis sezonas labai jau užimtas buvo Iškart atsiprašau už nuotraukų kokybę, nes nenorėjau šiurpint žmonių su trikoju tad teko fotografuoti nuo rankos…. Dėl to spalvos truputį ne tokios, realiai viskas N kartų gražiau

Šitas pats įspūdigiausias. Jis išpuoštas visas, nuo pamatų iki stogo net šalia stūksantis [...]]]> Truputį kiek pavėluotai, bet šventinis sezonas labai jau užimtas buvo
Iškart atsiprašau už nuotraukų kokybę, nes nenorėjau šiurpint žmonių su trikoju tad teko fotografuoti nuo rankos…. Dėl to spalvos truputį ne tokios, realiai viskas N kartų gražiau

Šitas pats įspūdigiausias. Jis išpuoštas visas, nuo pamatų iki stogo net šalia stūksantis garažas su šuliniu ir medžiais. Labai gražu.

Šitas irgi labai smagiai blyksi

Prieangio gyventojai

Pas šituos kieme dar stovėjo gigantiškas švytintis sniego senis, bet kai sekančią dieną atėjau su fotoaparatu jo jau nebebuvo… Ištirpo gal?

Gana neįprastas lietuvio akiai vaizdelis – Kalėdiniai papuošimai ir priešais namą -žaliuojanti palmė

O čia jau mūsų kaimynai.

Mes šiais metais nesipuošėm, bet sekančiais būtinai reiks

Visai neseniai šiaip ne taip ištempiau Ievą su Ruduku į lauką – patyrinėt apylinkių, nes jau buvo gerokai įgrisę vedžiot šunį tarp namų. Ėjom prie upės, tikėjausi, kad ten rasim kokius nors pasivaikščiojimų takelius ar pan. Bet deja nieko panašaus neradom. kelias minutes trukusį nusivylimą pakeitė džiugesys – radom dar geriau!

Kitoje [...]]]> Visai neseniai šiaip ne taip ištempiau Ievą su Ruduku į lauką – patyrinėt apylinkių, nes jau buvo gerokai įgrisę vedžiot šunį tarp namų. Ėjom prie upės, tikėjausi, kad ten rasim kokius nors pasivaikščiojimų takelius ar pan. Bet deja nieko panašaus neradom. kelias minutes trukusį nusivylimą pakeitė džiugesys – radom dar geriau!

Kitoje upės pusėje plytėjo Ballincollig’o regioninis parkas Platūs asfaltuoti ir ne tik takeliai, nuostabi gamta… Viskas ko man reikėjo.

Apetitiški grybukai

Net ir medžiai pasiruošė šalčiams – apsirengė

Sena nebeveikianti užtvanka. Parko teritorijoje buvo gaminamas parakas tad pilna visokių griuvėsių ir įrengimų. Kitame parko gale yra atrestauruota ekspozicija, bet iki ten nenuėjom – lietus privertė sukti atgal.

Čia jau nežinia kas buvo, o dabar panašu į gigantišką vazonėlį augalijai.

Perspėjanti iškaba primenanti siaubo filmą

Kažkur čia turėtų būti gilu…

Nežinau iš kur, bet Rudukas turi keistą polinkį į didelius akmenis

Na ir žinoma maudynes…

Vasara, kada viskas žalia čia turėtų būti labai gražu

Beveik “Lara Kroft” – nuotykių ieškotoja

Vėliau aptikom dar įdomesnius griuvėsius, augalija kaip kokie gyvi tapetai visas sienas aptraukusi ir iš vidaus ir iš išorės

Jaukus “livingrumas”…

Su židiniu

Na, o po to prapliupo lietus ir teko sukri namolio. Sekantį sykį reiks pratęst tyrinėjimus

Eilinis Ruduko hobis

Nufilmuota su HTC Hero… Kokybė apgailėtina Ką gi, laukiam pasirodant HTC Bravo

Antrą vestuvių dieną idant atgaivintume ir kūną ir sielą nuo airiškų pubų erzelio patraukėme pasivaikščioti į Killarney nacionalinį parką. Diena pasitaikė kaip tik tinkama pasivaikščiojimams.

Šiek tiek pavargę mudu

Atsiimu žodžius apie negražų rudenį Airijoje

Apskritai Killarney parkas mums labiau panašus į pasakų [...]]]> Antrą vestuvių dieną idant atgaivintume ir kūną ir sielą nuo airiškų pubų erzelio patraukėme pasivaikščioti į Killarney nacionalinį parką.
Diena pasitaikė kaip tik tinkama pasivaikščiojimams.

Šiek tiek pavargę mudu

Atsiimu žodžius apie negražų rudenį Airijoje

Apskritai Killarney parkas mums labiau panašus į pasakų parką… Kartais rodos tuoj iš po kokio tilto ims ir išlys koks hobitas

Žemyn šiuo upeliu yra visai nemenkas ir labai gražus krioklys, gaila nenufotkinau, nes tuo metu jį buvo okupavę vokiečių turistai

Rudenio gėrybės…

Kažkur čia tikrai turėtų gyventi koks nors hobitas

“Juodo” vandens upelis…

Rudukas… – kaip visada – genėjo šakas

Pakeliui namo įkopėm į dar vieną kalną Vaizdelis pasakiškas…

Pirmą kartą mačiau grybą augantį ant akmens…

Iki namų nuo Killarney apie 70km… Po maždaug 10km mano pašnekovai vienas po kito nutilo – užmigo. Taip ir parvežiau visus tris belinksinčius galvelėmis kalio nelygumams į taktą

Prie šio ežeriuko (The Lough), apie kurį jau ne sykį esu pasakojęs, gyvuoja labai graži tradicija. Žiūrim į foto

Ir tokių suoliukų tikrai nemažai pristatyta aplink visą ežerą. Manau tikrai puikus būdas pagerbti savo artimą ir tuo pačiu suteikti kažkam kitam progą atsipūsti – pasigrožėti ežeru ir jo [...]]]> Prie šio ežeriuko (The Lough), apie kurį jau ne sykį esu pasakojęs, gyvuoja labai graži tradicija. Žiūrim į foto

Ir tokių suoliukų tikrai nemažai pristatyta aplink visą ežerą. Manau tikrai puikus būdas pagerbti savo artimą ir tuo pačiu suteikti kažkam kitam progą atsipūsti – pasigrožėti ežeru ir jo gyventojais.
Cork’e praktiškai nėra vandalų tad yra suoliukų, kuriems jau beveik po dešimtmetį. Prisėdęs ant tokio suoliuko norom nenorom imi galvoti apie žmogų, kurio “dėka” jis čia atsirado… O pagalvojus… tai mes visi į ten pat išeisim… Tik ar bus kam po mūsų “pastatyti suoliuką”?

Kaip tiksliai vadinasi nežinau. Radome toje pačioje vietoje kur ir gigantišką aguoną Nesinorėtų iš tokios į kuprą gauti Tie jos “spygliai” kieti – pusiau mediniai.

Palyginimui mažesnieji… giminaičiai?