|
||||||
|
|
 Kaip tarėm taip padarėm, sekmadienį patraukėm į Millstreet’ą, supervisor’iaus išgirto kalno žiūrėt. Atvykę į miestelį radom daug info apie patį Clara kalną, bet kaip ant jo patekt informacijos tikrai stigo. Vos ne du kart apvažiavom jį tikėdamiesi rasti kokią nors aikštelę mašinai ir grįstą takelį į kalno viršūnę. Nieko panašaus neaptikę kalionę paįvairinom [...] 
Vakar ėjom pasivaikščioti. Šį sykį nuėjom neįprastai daug – apie 10 kilometrų, net Rudukas nusikalė ir kai iki namų buvo likęs vos vienas kilometras vos bepaėjo. Nenuostabu, nes viso pasivaikščiojimo metu jis tyrinėjo kiekvieną miško kampą O sykį įšoko į upę tekančią išilgai tako ir plaukė ja vietoj to, kad eit [...]  Turbūt viena didžiausių (jei ne pati didžiausia) švenčių Airijoje. Pirmoji, kurioje pavyko “sudalyvauti”, nes anksčiau tai dirbdavau tai miegodavau Tiesą pasakius ir šį kartą miegojau (naktį dirbau), bet nusukęs nuo savęs porą valandų miego atsikėliau ir išlėkėm su Ieva paveizėti festivalio. Kaip ir reikėjo tikėtis vėl pavėlavom, pirma atsikėliau per vėlai, antra niekaip [...]  Pažiūrėjau orų prognozę Lietuvoje. Taip pagailo jūsų ten visų sustirusių… Jos jau kuris laikas žydi, nuvytusių gan nemažai… Beveik juo… mėlyna “avis”  Praeitą savaitgalį į svečius buvo atvykęs Ievos brolis su žmona drauge. Kadangi sekmadienio popietė pasitaikė saulėta ir šilta patraukėm į mūsų pamėgta Farran mišką pasivaikščioti. Stirnų šį sykį matėm kur kas daugiau. Idant pamatytume daugiau gamtos ėjom visokiais šunkeliais, lenkdamiesi pagrindinių takų. Už tai žinoma ant manęs vis burnojo, nes po naktinio lietaus takeliai buvo gerokai patežę. Raudonkapišonaitė. Rankas [...]  Ieva neseniai įsigijo guminius, tai dabar jaučia ypatingą potraukį vandens telkiniams – bele tik braidyt  Vakar su Ieva turėjom šiokių tokių reikaliukų mieste. Pašmirinėjom truputį po parduotuves, apsilankėm banke ir pan. Kai grįžinėjom atgal į stovėjimo aikštelę parke pastebėjom keistą susibūrimą… Diena pasitaikė pilka ir nyki tad toks spalvingas susibūrimas praskaidrino nuotaiką 
Ieva jau kartais net papriekaištauja, kad per dažnai Ruduką su savim pasiimu Galima pasakyt “Ot begėdė…”. Bet turint omeny, kad Ruduku kalionių metu tenka rūpintis pačiai Ievai tai jos niurzgėjimas tampa kiek suprantamas  Tai dar vienas didesnių Airiškos žiemos stebuklų. Ledas gebantis išlaikyti žmogų lygiai toks pats retas kaip ir kiek ankstėliau demonstruotas sniegas Sykį važiuodami iš miesto namo pastebėjom prie upės daugybę mašinų ir žmonių sankaupas. Kiek pristabdžiau – visas tas sanbruzdis vyko… dėl ledo Na ledas Airijoje ir mums naujiena, [...]  Na jis nestatė, bet akivaizdu, kad labai stengėsi “padėti”
|
|
||||
|
Copyright © 2009 - 2012 Emigranto dienoraštis - All Rights Reserved
156 queries. 0.617 seconds. |
||||||
Naujausi komentarai