Translator

Jei patinka šis tinklaraštis:

Eugenijaus Ivanovo Blogas

Įsidėk šį skydelį!

Vasario 16

Visa Lietuva, o tiksliau dauguma Lietuvos gyventojų šiandien yra/bus didžiausioje euforijoje. Dėl ko? Nes jie laisvi… Jie myli savo tėvynę.
O kas yra ta tėvynė? Ką jie myli? Valdžią? Seimą?
- Ne, – pasakys man tikras lietuvis. Jis myli Lietuvą. O kas yra ta Lietuva? Kalnai ir kloniai? Miškai? Vilniaus gatvės? Giminių suvažiavimas kaime? Kas?

Nelabai estetiška reklama…

Mano nuomone seno žmogaus vieta yra prie židinio apsupto anūkais ir artimaisiais, na modernesni gali keliauti su busiuku po Europą ir pan. Bet tik ne reklamoje… Gal paskaitysit mane senamadišku, bet senam žmogui tikrai ne vieta reklamoje… Ypač tokioje kaip ši.
Suprantu reklamos mintį, bet neestetiška ir tiek…

Sėkmės tau 'Megztuk'...

Žinau, kad negražu pravardžiuotis, bet nuo pat pačios pradžios nelabai domėjausi visu šituo “106 skandalu”, tad nežinau to taip visų nekenčiamo veikėjo nei vardo nei pavardės…

Pats jau n metų prižiūriu Bitės PLIUS Žaidimų klubą. Prieš du ar tris metus “atėjau į protą” ir sumaniau pasekti GAMES.LT pėdomis – uždrausti klube [...]

Kapitalizmas... Blyn...

Kaip žinia ne per seniausiai nusipirkom namą. Nusipirkom tai gal kiek per stipriai pasakyta, nes ateinančius 25 metus būsiu “tratinamas” banko. Anokia čia bėda, kol kas palūkanos siekia tik niekingus 2,62 proc. Tai yra rekordinis minimumas. Žinoma laikinas – dėl krizės arba kaip čia sako – recesijos.
Bet krizė dalykas neamžinas, reikalams kiek pagerėjus [...]

Išnaudotoja…

Gulėjau tarp savo brolių ir mėgavausi niekieno netrikdoma ramybe, bet  štai pasirodė ji. Ryžtingu judesiu išplėšė mane iš broliu draugijos. Tvirtai suėmusi mano kotą ji taip plačiai mane išskėtė, kad net subraškėjau per savo sąnarius. Gana neįprastas jausmas, dar nebuvau tokio patyręs…

Bet man savotiškai patiko.

Dar kiek paapžiūrinėjusi ir kažkokios žmogystos pasiteiravusi [...]

Šuo

Diena išaušo apsiniaukus, bet sausa. Svarbiausia sausa, man patinka sausos dienos – tada ne taip šalta ir žmonės būna geresni. Stovėjau ir žiūrėjau į juos čia įeinančius į tą pastatą, čia išeinančius. Dauguma išeinančių nešasi po maišą iš, kurio kvepia maistu… Dieve, kaip seniai aš ėdžiau. Būtų gerai patekt į vidų, bet kaip? [...]

Mano darbo esmė stebėti…

Stebėti, kad į pastatą nepatektų pašaliniai žmonės, stebėti, kad nekiltų gaisras, potvynis ir pan. Pačių darbuotojų stebėti nereikia, bet norom nenorom aš juos stebiu vis vien.
Tenka stebėti ir ašaras kai darbuotojas atleidžiamas ir suglumusius veidus, kurie ateina pirmą kartą į interviu. Priklausomai nuo pokalbio baigties išeina išsišiepę, dėkodami keliom eiliom arba… nekalbūs ir [...]

Planai Paryžiuje

Taigi, ketvirtadienį pirmą valandą dienos išskrendame į Paryžių. Mums pripratusiems prie Cork‘o su 120k jo gyventojų multimilijoninis miestas atrodo kiek bauginančiai. Na bent jau man Todėl jau dabar tupėdamas darbe ėmiausi po truputį planuotis maršrutą.
Tiesiai iš oro uosto paimsim taksi iki mūsų viešbučio, kurį rekomendavo dariuxas. Kadangi tą dieną teturėsim tik [...]

Graži tradicija…

Prie šio ežeriuko (The Lough), apie kurį jau ne sykį esu pasakojęs, gyvuoja labai graži tradicija. Žiūrim į foto

Ir tokių suoliukų tikrai nemažai pristatyta aplink visą ežerą. Manau tikrai puikus būdas pagerbti savo artimą ir tuo pačiu suteikti kažkam kitam progą atsipūsti – pasigrožėti ežeru ir jo [...]

Kodėl aš nekenčiu vestuvių

Visų pirma vestuvės man asocijuojasi su… 5 žvaigždučių restoranu. Į kurį mes atėję patys padengiam stalą, nuėję į virtuvę iškepam kepsnį, išverdam bulves ir supjaustom salotas. Tada atsinešę prie stalo pagal visas taisykles patiekiam ir tuoj pat persikūniję iš padavėjo į klientą sėdam valgyti. Jei ko trūksta ar tiesiog užsimanom papildomos vyno taurės [...]