Nauji metai – naujas biudžetas, kuriame žada apkarpyti socialinės paramos išlaidas. Pakeliui į/iš darbo klausausi radijo, tai ten net iki ašarų (netekties) daeina, kad kaip dabar bus sunku gyventi be tų kelių papildomų eurų.

Karpymams aš pritariu.

Sako Lietuvoje bedarbio pašalpa nemotyvuoja darbui (anekdotas?:D), bet Airijoje jos apskritai absurdiško dydžio.

Realus pavyzdys: Viena žmonos pažįstama kartu su vyru [...]]]> Nauji metai – naujas biudžetas, kuriame žada apkarpyti socialinės paramos išlaidas. Pakeliui į/iš darbo klausausi radijo, tai ten net iki ašarų (netekties) daeina, kad kaip dabar bus sunku gyventi be tų kelių papildomų eurų.

Karpymams aš pritariu.

Sako Lietuvoje bedarbio pašalpa nemotyvuoja darbui (anekdotas?:D), bet Airijoje jos apskritai absurdiško dydžio.

Realus pavyzdys: Viena žmonos pažįstama kartu su vyru neteko darbo, bet ko dirbti nenori tai sėdi ir nieko neveikia. Valstybė jiems moka abiems po 800 eurų (kiekvienam į rankas tiek), sumoka už vaiko darželį (jie gi labai užsiėmę – bedarbiai ir vaiko prižiūrėti negali), pilnai apmoka buto/namo nuomą ir dar kad visai iš nuobodulio nenumirtų, moterį siunčia į koledžą studijoms… nemokamai žinoma.

Užtektų jam arba jai susirasti darbą (greičiausiai tai būtų už minimumą – 1200 eurų) ir už vaiko darželį reikėtų mokėti patiems (o jis nėra pigus), nuoma tektų mokėtis patiems… o ką jau kalbėti apie mokslus.

Taigi nedirbant jie gauna: 800(pašalpa) + 800(pašalpa) + ~800(nuoma) + 100/400(darželis) = 2500/2800 eurų per mėn. ir nereikia rūpintis jokiu darbu, transportu ar pan., miegi iki pietų… ko ne gyvenimas?

Nors vienam dirbant: 1200(minimali alga) + 800(pašalpa) – 800(nuoma) – 100/400(darželis) = 1100/800 eurų per mėn.

Negana, kad pačios pašalpos per didelės tai dar ir pasistengta panaikinti bet kokią motyvaciją susirasti darbą bent vienam šeimos nariui.

Asmeniškai pažįstu tris bedarbius ir visi jie ieškosi darbo… savo svajonių darbo

Vakar vakare besirelaksuojant darbe teko stebėti neįtikėtinai aktyvų policijos (Garda) darbą. Suko ir suko ratus akylai besidairydami. O lyg to būtų negana išėjęs į lauką išgirdau padangėse zujantį malūnsparnį. Dar labai stebėjausi kodėl jis skraido naktį… kai skraido ryte/dieną tai nekeista – seka eismo sąlygas, bet naktį?

Šiandien ryte (po darbo) būdamas gym’e per radiją išgirdau [...]]]> Vakar vakare besirelaksuojant darbe teko stebėti neįtikėtinai aktyvų policijos (Garda) darbą. Suko ir suko ratus akylai besidairydami. O lyg to būtų negana išėjęs į lauką išgirdau padangėse zujantį malūnsparnį. Dar labai stebėjausi kodėl jis skraido naktį… kai skraido ryte/dieną tai nekeista – seka eismo sąlygas, bet naktį?

Šiandien ryte (po darbo) būdamas gym’e per radiją išgirdau atsakymą į vakarykščius klausimus… Gi pasirodo dingo 60-ties metų pilietis.

Pranešė, kad dabar jau ieško jo upėje, bet abejoju ar ras, nes vakar kaip tik toje vietoje kur policija suko ratus aš vos ne kaktomuša susidūriau su nupasakotos išvaizdos senoliu. Gal tai buvo tas pats?

Lygiai lygiai, valandų tikslumu prieš 5 metus mes su savo, būsima žmona įsiregistravom į vieną iš daugelio Rygos jaunimo hostelių. Tai buvo pakeleivinga stotelė pakeliui į Airiją. Berods dar dabar piniginėje nešioju ano hostelio registracijos kortelę, kaip relikviją liudijančią apie aną lemtingą kelionę, kuri pakeitė mūsų gyvenimą.

Vykom šiaip sau, o greičiausiai bėgom nuo užsitęsusios nuobodžios [...]]]> Lygiai lygiai, valandų tikslumu prieš 5 metus mes su savo, būsima žmona įsiregistravom į vieną iš daugelio Rygos jaunimo hostelių. Tai buvo pakeleivinga stotelė pakeliui į Airiją. Berods dar dabar piniginėje nešioju ano hostelio registracijos kortelę, kaip relikviją liudijančią apie aną lemtingą kelionę, kuri pakeitė mūsų gyvenimą.

Vykom šiaip sau, o greičiausiai bėgom nuo užsitęsusios nuobodžios ir beprasmiškos rutinos, nuo perspektyvų nebuvimo. Nežinojom ko tikėtis nuvykus, nežinojom kas ten mūsų laukia. Man tokiam sėsliam ir konservatyviam tas aplinkos pasikeitimas tikrai buvo ne pats maloniausias dalykas gyvenime, bet kaip sakant “ir šuo kariamas pripranta”.

Atvykus man viskas atrodė netikra, lyg būtų pasaka. Kalbu NE apie pinigus, o apie pačią Airiją. Tie nedideli spalvoti gyvenamieji namai, siauros nežinia kiek dešimtmečių ar šimtmečių menančios gatvelės, pastoviai pliaupiantis lietus, kas 30 metrų ūžiantys pub’ai su išsišiepusiais veidais viduj, besisveikinantys (visiški nepažįstami) praeiviai, galų gale gyvenimas 120 metų senumo namo palėpėje… Buvo toks jausmas lyg gyvenčiau vienoje iš Hanso Kristiano Andersono pasakų.

Ir vis dar joje gyvenu… ir ją dievinu.

Darbe,  per langą užmačiau porą žmonių vilkinčių ypatingai ryškiomis liemenėmis. Įsižiūrėjau. Tėvas su dviem savo mažamečiais vaikučiais (apie 6-8metus). Visi su šiukšlių rinkimo pagaliukais. Tiesiog eina šaligatviu ir renka visas pasitaikančias šiukšles. Vaikai ėjo šalia  ne dėl vaizdo, jie taip pat aktyviai kaip ir tėtis rinko ir dėjo šiukšles į tėvo nešamą juodą maišą. Vaizdelis tiesiog [...]]]> Darbe,  per langą užmačiau porą žmonių vilkinčių ypatingai ryškiomis liemenėmis. Įsižiūrėjau. Tėvas su dviem savo mažamečiais vaikučiais (apie 6-8metus). Visi su šiukšlių rinkimo pagaliukais. Tiesiog eina šaligatviu ir renka visas pasitaikančias šiukšles. Vaikai ėjo šalia  ne dėl vaizdo, jie taip pat aktyviai kaip ir tėtis rinko ir dėjo šiukšles į tėvo nešamą juodą maišą.
Vaizdelis tiesiog žavintis. Geras kelias minutes stovėjau ir stebėjau juos kol galiausiai jie išnyko už kampo.

O dabar apie “mano” šiukšlių problemą…

Arti mūsų namų, perėjus gatvę ir nedidelę pievą patenki į nedidelį miškelį. Čia aš vedžioju savo šunis. Čia taip pat ilgus metus pijokauja jaunimas – paaugliai. Tą galima pasakyti iš jų paliktų šiukšlių – pigaus alaus skardinių ir butelių kalno. Vaizdas ne koks, praeidamas vis mąstydavau, kad vieną gražią dieną reikėtų ateiti ir sutvarkyti šią betvarkę, galbūt tai pamatę paaugliai taip nešiukšlintų? Bet niekada taip ir neprisruošiau to padaryti… Bet už mane tai padarė kiti. Sykį nuėjęs su savo šunėkais aptikau du pagyvenusius vyriškius su didelias juodais maišais bebaigiančius viską rinkti. Truputį susigėdau… Pagyriau juos, kad daro gerą darbą tik nežinia ar kas įvertins. Atsakė, kad nesvarbu įvertinimas svarbu bus maloniau miškeliu vaikščioti. Na taip ir išsiskyrėm.
Slegiamos gėdos jausmo nutariau, kad jei jau aš nesutvarkiau to šiukšlyno tai bent jau pasistengsiu tą tvarką palaikyti. Bet kur tau… Apsilankius po savaitgalio radau beveik tokią pačią betvarkę… Supykau žiauriai. Iki tokio lygio, kad sugalvojau kažką radikalaus… Išrinkau skardines ir kitas šiukšles – atkūriau tvarką, o į jų vietą prikrėčiau pririnktų šunšūdžių. Kiekvieną diena nešiau ir dergiau tą vietą šunšūdžiais. Iš pradžių atrodė veiksminga, nes arba jaunimėlis tą mėnesį nusprendė apskritai negerti arba susirado kitą vietą. Kadangi šunšūdžių nešiojimas nėra labai malonus užsiėmimas tai nustojau juos nešioti. Ir ką gi sau galvojate? Jau po poros savaičių vėl betvarkė ir savartynas… Pasirodė šunšūdžiai veiksminga, bet trumpalaikė priemonė… Nuleidau rankas. Vėl atsirado šiūkšlių kalnai, vėl surinkau. Ir vėl. Ir vėl. Viskas nabūtų taip blogai jie jie nesvaidytų tų šiukšlių po visą teritoriją – tas labai apsunkindavo rinkimą.

O tada sykį praeidamas aš juos užtikau jau begeriančius tad neiškentęs priėjau ir pasakiau, kad aš nieko prieš, kad jie čia geria, aš pats buvau paauglys ir aš taip pat elgiausi, bet ar jie negalėtų išgėrę visko sumest bent jau į vieną krūvelę, o ne išmetyt po visa miškelį. “Taip taip žinoma” atsakė jie, dar pasiteiravo ar aš čia vienas tvarkausi, atsakiau, kad ne. Bet buvo malonu, kad jie tvarką pastebėjo … tik gaila, kad neįvertino.
Netikėjau, kad kas pasikeis, bet likau labai nustebintas, nes sekantį sykį praeidamas radau visas skardines sukrautas šalia medžio į tvarkingą krūvelę. Man beliko tik surinkt ir išnešt -  kelių minučių darbas. Nuo to laiko taip ir veikia ši sistema. Jie geria, o pabaigę sudeda visas savo šiukšles visada prie to pačio medžio. Aš praeidamas su šunėkais tą paliktą krūvelę išnešu.
Taigi pasirodo su jaunimu galima sutart ir gražiuoju, be jokių radikalių priemonių

Jau gerus 200+ km mano Nike+ žmogeliukas nuobodžiauja. Taip nutiko dėl to, kad tiesiog nebesinaudoju Nike+ paslaugomis. Priežastis viena – nuvylė. Tuo tarpu kai pati įranga yra gana tiksli ir patogi naudoti jų internetinė svetainė ir duomenų kėlimas yra tiesiog kažkoks nesusipratimas. Svetainė veikia kada nori, kartais neįmanoma jos teisingai atidaryti, esu išbandęs visas naršykles, [...]]]>

Jau gerus 200+ km mano Nike+ žmogeliukas nuobodžiauja. Taip nutiko dėl to, kad tiesiog nebesinaudoju Nike+ paslaugomis. Priežastis viena – nuvylė. Tuo tarpu kai pati įranga yra gana tiksli ir patogi naudoti jų internetinė svetainė ir duomenų kėlimas yra tiesiog kažkoks nesusipratimas. Svetainė veikia kada nori, kartais neįmanoma jos teisingai atidaryti, esu išbandęs visas naršykles, bet atrodo čia pačios svetainės problema. Su tuo dar galima būtų susitaikyti, nes kiek ten to lankymosi tereikia. Pikčiausia buvo tada kai “uploadinau” 50 savo nubėgtų km ir jie tiesiog kažkur pasimetė… Vėliau gavau e-mail’ą iš Nike+ administracijos, kur jie atsiprašinėja vartotojų dėl laikinų (aha kurgi ne) techninių problemų.
Taigi dabar savo visus rezultatus rankiniu būdu įvedinėju į Cardio Trainer.  Sąskaitoj turiu jau 942 km, tad jau nebekyla abejonių, kad pasieksiu savo užsibrėžtus 1000 kilometrų ir galėsiu pasidovanoti “pažangesnį” GPS laikrodį Tik tai nebus anksčiau svarstyti Nike+ ar Garmino laikrodžiai. Dabartinis mano favoritas Motorola MOTOACTV. Jis kažkuo truputį primena Nike ir Garmin hibridą – visu kuo  pranašesnis už Nike+ GPS, bet ne taip smarkiai orientuotas į profesionalus kaip Garminas. Verta paminėt, kad jis taip pat kaip ir Nike+ turės dedikuotą svetainę skirtą sekti ir dalintis savo pasiekimais. Labiausiai man patinkanti funkcija tai muzikinis grotuvas su 8/16gb atminties ir BlueTooth palaikymas, kas leidžia naudoti belaides ausines, o tas man labai aktualu. Dabar sportuodamas klausausi muzikos per SGS2, bet jis nėra labai patogus dėl savo dydžio…

Kolkas belieka sukryžiuot  pirštus ir laukt kol MOTOACTV pasieks Europą, nes Amazon.com atsisakė priimti mano užsakymą

Daugiau nei pusę metų ariau gyme, nubėgau daugiau nei šešie šimtus km, numečiau daugiau nei 7 kg… Ir kam? O tam, kad per atostogas priaugčiau viską atgal… Per šią vasarą t.y. tik per keturias savaites atostogų susigrąžinau šešis iš septynių… Tris per mamos apsilankymą birželyje ir tris per atostogas Kroatijoje… Matyt jūros gėrybės [...]]]> Daugiau nei pusę metų ariau gyme, nubėgau daugiau nei šešie šimtus km, numečiau daugiau nei 7 kg… Ir kam? O tam, kad per atostogas priaugčiau viską atgal… Per šią vasarą t.y. tik per keturias savaites atostogų susigrąžinau šešis iš septynių… Tris per mamos apsilankymą birželyje ir tris per atostogas Kroatijoje… Matyt jūros gėrybės tokios pat koloringos kaip ir mėsa.
Įtariu mano 1000 kilometrų įšūkis iki metų pabaigos nueis vėjais, nes prieš atostogas ilgą laiko tarpą turėjau traumą, o iškart po atostogų apsirgau – kažkokia keista sloga. Bet galbūt tai tiesiog dėl klimato pasikeitimų.

Prisibėgiojau ir užsidirbau tendinitą – sausgyslių uždegimą. Bet tai ne dėl pačio bėgiojimo, o dėl per didelio apetito jam… Iš plačių patogių gatvių persikėliau į miškus, bėgau per purvą, vandenį, siaurus slidžius takelius išvagotus raumeningų medžių šaknų… per stačius kalnus, kurių dėka ir užsidirbau nelemtą uždegimą. Tiesiog per daug įsijaučiau. Iš pradžių tai buvo [...]]]> Prisibėgiojau ir užsidirbau tendinitą – sausgyslių uždegimą. Bet tai ne dėl pačio bėgiojimo, o dėl per didelio apetito jam… Iš plačių patogių gatvių persikėliau į miškus, bėgau per purvą, vandenį, siaurus slidžius takelius išvagotus raumeningų medžių šaknų… per stačius kalnus, kurių dėka ir užsidirbau nelemtą uždegimą. Tiesiog per daug įsijaučiau.
Iš pradžių tai buvo tik lengvas patempimas. Skausmas buvo nedidelis tad nė neatkreipiau dėmesio į jį, maniau raumenys maudžia, praeis… Bėgiojau toliau, net ir maratono atkarpą įveikiau. Reikalas tame, kad pradėjus bėgti skausmas išnykdavo, raumenys įšildavo ir praeidavo visi skausmai. Apgaulingas jausmas, primenantis paprasta raumenų maudimą po intensyvių fizinių pratimų, bet po mėnesio tokio nesiskaitymo su skausmu jis nebeišnykdavo netgi bėgant, o tai jau rimtai mane suneramino. Tada ir sužinojau kas yra tendinitas.

Lietuviškai tėra vienas terminas – tendinitas. Wikipedijoje atradau pora terminų Tendinosis ir Tendinitis.
Šiaip nieko tai labai rimto jei laiku susigriebi. Bet blogiausias dalykas tai ilgas gijimo laikas galintis užtrukti iki kelių mėnesių… Laimė tik ta, kad mano atvejis nėra labai sunkus, nėra jokių patinimų ar paraudimų ir einant neskauda. Profilaktiškai tepu ibuprofeno geliu ir geriu vitaminus su glukozaminu bei chondroitinu tad turiu vilties sugrįžti į trasą už mėnesio ar dviejų, o iki to vaikščiosiu. Tiesiog nesinori pralošti lažybas pačiam prieš save

Keletas žodžių apie Tedį po 5 mėnesių gyvenimo kartu. Geriausiai jį apibūdina žodis – GRAUŽIKAS. Graužia viską kas pasitaiko po nasrais. Maniau dantys pasikeis ir nustos – nė velnio… Gauna lupt ir toliau graužia. Kamuoliuko kaip Rudukas negaudo, bet labai mielai lekia paskui Rudį, kad pasivijęs jį atimtų. Labai patinka viską atiminėt iš [...]]]>

Keletas žodžių apie Tedį po 5 mėnesių gyvenimo kartu. Geriausiai jį apibūdina žodis – GRAUŽIKAS. Graužia viską kas pasitaiko po nasrais. Maniau dantys pasikeis ir nustos – nė velnio… Gauna lupt ir toliau graužia. Kamuoliuko kaip Rudukas negaudo, bet labai mielai lekia paskui Rudį, kad pasivijęs jį atimtų. Labai patinka viską atiminėt iš Ruduko, net kartais gaila pasidaro jo Iš gerųjų savybių verta paminėt tai, kad jis yra nerealiai švelnus ir meilus… Ypatingai kaip ateina laikas miegoti. Skirtingai nuo Ruduko – kaip paguldysi taip ir gulės. Labai juokingai atrodo kaip prieini, uždedi ranką paglostyti, o jis plumpt ir guli ant nugaros.
Žodžiu būna akimirkų kai atrodo “kokio velnio mums jo reikėjo”, o kartais negali atsidžiaugt.

Būsto paskolų palūkanoms vis didėjant (šiais metais žadamas dar 1-1,5 proc. padidėjimas) daugelį apima negera nuojauta… Aš irgi ne išimtis. Beieškoadamas info ta tema netyčiom užtikau štai tokią 30 metų Airijos būsto paskolų istoriją… Skaičiukai įdomūs ir šiek tiek baisūs Kas nutiktų jei paskolos procentai vėl šokteltų iki rekordinių 16.25% kaip [...]]]> Būsto paskolų palūkanoms vis didėjant (šiais metais žadamas dar 1-1,5 proc. padidėjimas) daugelį apima negera nuojauta… Aš irgi ne išimtis. Beieškoadamas info ta tema netyčiom užtikau štai tokią 30 metų Airijos būsto paskolų istoriją…
Skaičiukai įdomūs ir šiek tiek baisūs Kas nutiktų jei paskolos procentai vėl šokteltų iki rekordinių 16.25% kaip tai nutiko 1981-82 metais?

Airijos paskolų procentukai nuo 1975 metų (paimtas vidurkis):
1975 11.25%
1976 12.5%
1977 13.95%
1978 14.15%
1979 14.15%
1980 14.15%
1981 16.25%
1982 16.25%
1983 13.0%
1984 11.75%
1985 13%
1986 12.5%
1987 12.5%
1988 9.25%
1989 11.4%
1990 12.37%
1991 11.95%
1992 13.99%
1993 13.99%
1994 7.49%
1995 7.00%
1996 6.75%
1997 6.90%
1998 5.85%
1999 5.60%
2000 6.09%
2001 6.09%
2002 4.70%
2003 4.20%
2004 3.49%
2005 3.65%
2006 4.86%
2007 5.46%

2009 3.00%
2010 4.00%

Jau drebat?

Skaičiukų šaltinis.

Mūsų namuose atsirado naujas gyventojas. Šiuo metu aktyviai užsiėmęs naujų namų tyrinėjimu ir Rudžio maisto atsargų “saubimu”. Rudukui dėl to gana neramu, bet kenčia. Kartais baksnodamas nosimi provokuoja eit pasiust, bet dėl suprantamų priežasčių pastangos nueina per niek. Dėl vardo dar neapsisprendėm… Pridedu kelias foto, gal jas bežiūrint kils kokių nors idėjų dėl [...]]]>
Mūsų namuose atsirado naujas gyventojas. Šiuo metu aktyviai užsiėmęs naujų namų tyrinėjimu ir Rudžio maisto atsargų “saubimu”. Rudukui dėl to gana neramu, bet kenčia. Kartais baksnodamas nosimi provokuoja eit pasiust, bet dėl suprantamų priežasčių pastangos nueina per niek. Dėl vardo dar neapsisprendėm… Pridedu kelias foto, gal jas bežiūrint kils kokių nors idėjų dėl vardo

Sutrikęs Rudukas

Triukšmaujantys vaikai po langais – trukdo susikaupti skaitant knygą. Netikėtai pasibaigusi nuosava arbata – “darbinės” nors ir yra 7 rūšių, bet nė viena neskani. Na ir kraupiausias dalykas – tai vidury nakties tuščiame užrakintame pastate užsidegančios judesiui jautrios šviesos… Jei ne tylinti signalizacija tai galima būtų pradėti panikuoti

Kai prieš keturis mėnesius tarnybiniai baltiniai pradėjo smaugti, o dėl didesnės išmieros ilgesnių rankovių dariausi panašus į klouną, nusprendžiau padėti galą tolesniam tukimui. Padariau sau netikėtą sprendimą – lankytis sporto klube. Netikėtą dėl to, kad į sporto klubų publiką anksčiau žiūrėjau su šiokia tokia pašaipa. Būdavo keista stebėti juos prakaituojančius ant bėgimo takelių kai [...]]]> Kai prieš keturis mėnesius tarnybiniai baltiniai pradėjo smaugti, o dėl didesnės išmieros ilgesnių rankovių dariausi panašus į klouną, nusprendžiau padėti galą tolesniam tukimui.
Padariau sau netikėtą sprendimą – lankytis sporto klube. Netikėtą dėl to, kad į sporto klubų publiką anksčiau žiūrėjau su šiokia tokia pašaipa. Būdavo keista stebėti juos prakaituojančius ant bėgimo takelių kai už lango šviečia saulė.

Pirma savaitė praėjo paskendus skausmo jūroj. Bet pamažu įsibėgėjau, krūviai pradėjo augti, o savijauta tik gerėti. Labiausiai iš visų užsiėmimų sporto klube patiko bėgimas. Pradžioje 2 ar 3 kilometrų būdavo per akis, dabar 7 nubėgu tiesiog atsipūtęs t.y. nepavargdamas. Negalėjau savimi atsistebėti – apskritai nemaniau esąs pajėgus tiek nubėgti. Bėgimo takelis prieš lauką turi didžiulį pliusą tame, kad jo tempas visada vienodas. 5 minučių bėgyje pagauni ritmą, raumenys prisipildo kraujo, kūnas išyla… tiesiog pavirsti į biologinį garvežį Gi lauke bėgant reikia pastoviai žiūrėti, kur dedi koją, išsisukinėt nuo žmonių, šunų ir mašinų vienu žodžiu blaškytis ir lyg to būtų negana dar reikia reguliuoti savo tempą… Tiesą pasakius nežinau ar bėgiodamas lauke nubėgčiau tuos pačius 8 km… Antras dalykas, kuris labai nerealiai patiko tai pirtis. Tiesiog kažkoks rojus po visų fizinių pratimų (trunkančių 1,5h) išsitiesti ir pagulėti pirtelėje ar garų kambaryje. Pasaka.

4-ių mėnesių sportavimo rezultatai.

Kažkokiu natūraliu būdu išgaravo potraukis alui… Jis ir toliau man labai skanus gėrimas, bet jo tiesiog nebegeriu taip kaip anksčiau – į dieną vieną ar du butelius (0,3l). Dabar jei ir išgeriu alaus tai tik 1 butelaitį per… savaitę Man pačiam sunku tuo patikėti. Pažįstami taip pat negali tuo atsistebėti, klausia ar jis man neskanus ar ką? Skanus. Kava irgi skani, bet išgėręs vieną puodelį juk nečiumpi iškart antro? Man taip pat su alumi.

Kūno riebalai nuo 23 procentų nukrito iki 18. Tiek buvo kai matavausi prieš mėnesį. Galimas daiktas, kad dabar jų dar mažiau. Mano tikslas pasiekti 10 procentų ribą.
Numečiau 6 (irgi beveik mėnesio senumo info) kilogramus. Tikslas 10kg. Tarnybiniai baltiniai nebesmaugia, tiesą pasakius dabar galiu už apykaklės užkišti plaštaką ir dar vietos lieka. Skaičiau, kad vyrai kūsta nuo viršaus, o moterys nuo apačios. Pilnai tuo tikiu, nes jau po kelių savaičių sportavimo smaugimas baigėsi. Kelnių diržą teko susiveržti per 3 skylutes, o džinsai apskritai tapo per dideli ir platūs
Verta paminėti, kad nuotaika taip pat labai pasitaisė. Tapau nebe toks surūgęs, nebekankina nykios mintys. Visi šie teigiami pasikeitimai labai kelia motyvaciją toliau tęsti šį užsiėmimą.

Galiu drąsiai pasakyti – sporto klubas pakeitė mano gyvenimą.

Pastaruoju metu gana dažnai skype chate, el.pašte ir forumuose, kuriuose lankausi regiu klausimą “Taip kaip ten ta krizė pas jus?:D”. Nesiimu tvirtinti, bet atrodo kai kuriems klausėjams, ypač (vis dar) gyvenantiems Lietuvoje pastarojo meto žinios susijusios su Airijos paskola ir naujuoju biudžetu sukelė piktdžiugą.

Nuo kitų metų Airijoje planuojama įvesti nekilnojamo turto [...]]]> Pastaruoju metu gana dažnai skype chate, el.pašte ir forumuose, kuriuose lankausi regiu klausimą “Taip kaip ten ta krizė pas jus?:D”. Nesiimu tvirtinti, bet atrodo kai kuriems klausėjams, ypač (vis dar) gyvenantiems Lietuvoje pastarojo meto žinios susijusios su Airijos paskola ir naujuoju biudžetu sukelė piktdžiugą.

Nuo kitų metų Airijoje planuojama įvesti nekilnojamo turto mokestį 0,4proc. nuo turto vertės. Vidutiniškam namų ūkiui per metus reiks atseikėti 800-1000 eurų vien šiam mokesčiui.
Planuojamas įvesti (dviejų metų bėgyje) mokestis už vandenį – 500 eurų per metus.
Minimali alga bus mažinama 1 euru ir bus lygi 7,65.
Kažkiek (kiek dar neakcentuojama) didės esami mokesčiai.
Kirps visokias pašalpas – nuo vaiko iki bedarbio.
Bus dar visokių karpymų ir mokesčių, bet anie taikomi mažesnėms visuomenės grupėms – studentams, pensininkams ir t.t. Nė nesigilinau į tai.

Skaičiukai gana nejaukūs. Bet didesnio atgarsio visuomenėje nesusilaukė. Na taip buvo Dubline eitynės, dar studentai susirinkę paūbavo per ruporus… ir viskas. Vis įsiklausau apie ką šneka žmonės gatvėje, parduotuvėse, darbe – nieko. Galiausiai pabandžiau savo viršininką patardyt tuo klausimu. Viskas ką pavyko iš jo išpešti tebuvo “Kas galėjo pagalvoti, kad taip viskas pasisuks…”. Ne tai, kad jis mažakalbis, bet atrodo nesureikšmina to. Na yra tai yra, verkšlendamas ir bėdavodamasis nieko nepakeisi. Teisingas požiūris

Šiaip įsigilinus į būsimus mokesčius jie nebeatrodo tokie neteisingai dideli. Vienintelis, kuris man kliūva tai turto mokestis. Bankui moki dideliausius procentus už paskolą ir lyg to būtų negana dar valstybei turėsi atseikėti apvalią sumelę. Labai blogai nuteikia. Pradedi jaustis kaip kukli aštuntokė suspausta tarp dviejų prakaituotų dėdžių…

Airiams isteriją keliantis vandens mokestis. Pagrįstas. Anksčiau tokio išvis nebuvo. Airiai vandenį taško apskritai nemąstydami. Pvz praeitą žiemą daugelis gyventojų atsukdavo vandens čiaupą nakčiai. Kam? Kad vanduo vamzdžiuose neužšaltų. Vanduo visvien užšalo, o viskas ką tuo pavyko pasiekti tai kritiškai sumažėjusios geriamojo vandens atsargos. 50 procentų iš gelmių pakeliamo vandens išbėga atgal į gamtą per sutrūkinėjusius senus vamzdžius.

Mažinamas minimalus mokestis. Nors ir labai skaudus žingsnis, bet reikalingas. Tikrai nerealu, kad Europos periferijoje įsikūrusi valstybė turėtų antrą pagal dydį (Europoje) minimalų atlyginimą. Minimalią algą Airijoje gauna 40 procentų dirbančiųjų.

Bedarbio pašalpų kirpimas. Turbūt labiausiai sveikintinas dalykas. 800 eurų į mėnesį + išlaidos už nuomą – tai dabartinė bedarbio pašalpa (mokama 1 metus). Tuo tarpu minimali alga į rankas 1200 eurų, mėnesinė vieno kambario nuomos kaina 400 eurų. Kam vargintis dirbti už minimumą jei nedirbdamas tiek pat gauni? Spėju, kad kitais metais bedarbystė Airijoje drastiškai sumažės.

Apibendridamas ir atsakydamas į klausimą galiu pasakyti tik tiek, kad nauji mokesčiai (ir apskritai mokesčiai) niekada nėra malonūs. Faktas kaip blynas – Airija gyveno ne pagal kišenę (nekalbu apie bankus) ir dabar puikus metas visą tą finansinę betvarkę sureguliuoti, svarbu, kad bereguliuodami nepersistengtų

P.S. Patiko vieno pažįstamo išsakyta mintis “Iš bado numirt visvien neduos”.

P.P.S. Rytiniame laikraštyje perskaičiau jog turto mokestis atidedamas 2012 metams. Vandens mokestis išvis nežinia kada bus įvestas, o socialines pašalpas mažina tik 5 procentais. Pensijų neliečia.

Situacija, kurią puikiai apibūdina šiandieninė reklama bestads.lt Saugaus atstumo laikytis tiesiog būtina, nes “bučinys” gali būti labai staigus. Verta paminėti, kad Airijoje ne visi keliai tokie siauri tad neverta gąsdintis.

O važiavom kaip jau supratai į Gougane Barra… Oras nelabai tinkamas kelionėms, bet reikia išnaudoti paskutines žalios gamtos akimirkas.

Į kalną [...]]]>

Situacija, kurią puikiai apibūdina šiandieninė reklama bestads.lt Saugaus atstumo laikytis tiesiog būtina, nes “bučinys” gali būti labai staigus. Verta paminėti, kad Airijoje ne visi keliai tokie siauri tad neverta gąsdintis.

O važiavom kaip jau supratai į Gougane Barra… Oras nelabai tinkamas kelionėms, bet reikia išnaudoti paskutines žalios gamtos akimirkas.

Į kalną labai tingėjau ropštis…

Bet pasirodo be reikalo, nes vaizdai nuo jo tiesiog pasakiški…

Ten, apačioje prie medžio aš su Ruduku

Trumputis video su panoraminiu vaizdu.

Grįžom šlapi ir pavargę, bet patenkinti, žodžiu – kaip visada

Prieš keletą dienų pagaliau gavau į rankas šį technikos stebuklą. Maniau netgi šiokią tokią apžvalgėlę parašyti, bet nėra prasmės, pilna jų internete. Tuo tarpu norėčiau pasidalinti savo įspūdžiais apie elektroninę knygą apskritai.

Nuo pat jų (el.knygų) atsiradimo buvau jų aršus priešininkas. El.knygos man vaizdavosi kaip bedvasės knygos-kiborgės atveriančios kelius piratavimui dar vienoje [...]]]> Prieš keletą dienų pagaliau gavau į rankas šį technikos stebuklą. Maniau netgi šiokią tokią apžvalgėlę parašyti, bet nėra prasmės, pilna jų internete. Tuo tarpu norėčiau pasidalinti savo įspūdžiais apie elektroninę knygą apskritai.

Nuo pat jų (el.knygų) atsiradimo buvau jų aršus priešininkas. El.knygos man vaizdavosi kaip bedvasės knygos-kiborgės atveriančios kelius piratavimui dar vienoje (knygų) sferoje… Buvau susgalvojęs dar dešimtis visokiausių neigiamų dalykų apie el.knygas, kai kurie buvo netgi gan absurdiški. Matyt bus kaltas manyje gyvenantis mažas (ar tikrai?) įkyrus konservatorius.

Na nesvarbu, nes dabar po kelių dienų naudojimosi ir poros perskaitytų romanų el.knyga esu tiesiog sužavėtas!

Labiausiai patikusi funkcija tai šrifto dydžio keitimas. Popierinėse knygose dažnai tekdavo susidurti su įvairaus dydžio šriftu, dažnokai per smulkiu – labai varginančiu akis, ko pasekoje galėdavau skaityti tik porą valandų iš eilės. Gi su el.knyga ši problema išnyksta kaip dūmas. Pvz. visą praeitą naktį skaičiau, o akyse nepajutau nė krislelio nuovargio. Tiesiog neįtikėtinas dalykas. Dar galima nusistatyti tarpus tarp eilučių, keisti patį šriftą ir nusistatyti pageidaujamą kiekį žodžių eilutėse, visa tai neišpasakytai palengvina akių dalią
Amazon Kindle 3 skaityklėje dar galime rasti audio knygų grotuvą, paprastą mp3 grotuvą, šiokią tokią internetinę naršyklę, pdf failų skaitytuvą, kuris beje mane nuvylė… Gal tiesiog ne pats skaitytuvas kiek per mažas ekranas… 6 colių ekranėlis tikrai nėra tinkamas patogiai peržvelgti pdf failams.
Labiausiai suintrigavusi skaityklės funkcija – text-to-speach. Jei nutiko taip, kad pavargo akys, galima aktyvuoti šią funkciją ir knygą jums perskaitys robotas… arba robotė. Tiesa supranta jis tik angliškai, bet skaityti gali bet kuria kalba Davus skaityti lietuvišką tekstą pasigirsta anksčiau dar negirdėta kalba labiausiai tinkanti įgarsinti ateivį kokiame nors sci-fi filme.
Jeigu skaitomame angliškame tekste pasitaiko koks nežinomas žodis, galima pasinaudoti skaityklėje instaliuotu Oksfordo anglų kalbos žodynu – labai patogu. Tam net nereikia išeiti iš skaitomo teksto, tiesiog užvedam kursorių ant nežinomo žodžio ir apačioje atsiranda “balionėlis” su paaiškinimu.

Labiausiai masinusi mane funkcija tai žinoma galimybė pirkti knygas internetu. El.knygos pigesnės, pristatomos akimirksniu ir svarbiausia nebereikės varginti savo mamos su nuolatiniais prašymais atsiųsti skaitinių.

Tiesa tas knygos gavimas akimirksniu galioja tik su amazon’o knygomis. Šiandien pamėginau įsigyti PFAF-204 Plieninė žiurkė spąstuose ir gavosi šnipštas… Prekintis bandžiau knygute.lt “knygyne”.
Pirma nesamonė:

Galutinė suma: 9.99 LT
Sumokėta: 9.98 LT
Liko apmokėti: 0.01 LT

Nors mokėjau per PayPal, bet kažkokiu stebuklingu būdu vieno cento pritrūkau… Teko mokėti dar sykį – tą vieną centą, bet net ir po to knygos negavau… Vis dar esu prašomas už ją susimokėti, ką gi teks laukt kol prisijungs knygute.lt adminas.

Vos nepamiršau paminėti patį svarbiausią dalyką – ekraną. Anoks čia stebuklas šrifto dydžio keitimas ar žodžių eilutėse kiekis tai sugeba daryti net telefonas. Būtent aukštos rezoliucijos ekranas dar kartais vadinamas elektroniniu popieriumi Amazon Kindle 3, o taip pat ir kitas el.knygų skaitykles daro ypatingai patogias skaitymui. Elektroninio popieriaus paviršius yra matinis jį be vargo galima skaityti net prie ryškiausio – saulės apšvietimo. Jis taip pat nenaudoja elektros “rašalo” išlaikymui ekrane, tai leidžia skaityklę krauti itin retai. Mažiau skaitantiems vieno įkrovimo užteks mėnesiui ar daugiau.

Na gal šiam kartui užteks pilstymo iš tuščio į kiaurą Visiems ir ypatingai el.knygų skeptikams rekomenduoju jas išbandyti. Kol savo akimis nepamatai tol tas visas elektroninio popieriaus reikalas atrodo kaip pigus reklaminis triukas

Vakar jau beišvažiuojant iš kiemo, galinio vaizo veidrodėlyje išvydau mūsų link kėblinantį senioką nudrengtu švarku. Pradaręs langą lukterėjau, nes buvo akivaizdu, kad jis nori man kažką pasakyt. Pasirodo jis siūlė pirkt kiaušinius. Ant liežuvio galo sukosi atsakymas NE, bet juk aš dabar didis sportinykas ir kiaušiai, tiksliau jų baltymai turėtų būti viena iš [...]]]> Vakar jau beišvažiuojant iš kiemo, galinio vaizo veidrodėlyje išvydau mūsų link kėblinantį senioką nudrengtu švarku. Pradaręs langą lukterėjau, nes buvo akivaizdu, kad jis nori man kažką pasakyt. Pasirodo jis siūlė pirkt kiaušinius. Ant liežuvio galo sukosi atsakymas NE, bet juk aš dabar didis sportinykas ir kiaušiai, tiksliau jų baltymai turėtų būti viena iš mano kasdieninio raciono dalių (šiaip aš jų nevalgau). Juolab tai ne šiaip kokie kiaušiniai, o naminiai! Tad sakau Ok paimsiu dvi dežutes po 6 t.y. 12 kiaušinių.
Diedulis gerokai šveplas, tad kainos jo perklausiau tris, o gal ir keturis kartus. Vis negalėjau patikėti, kad už 12 kiaušinių iš manęs prašoma… 8 eurų… Po galais, jie juk neauksiniai
Truputį pasiderėjęs kainą “numušiau” iki 6 eurų. Taip, tai irgi tris kart brangiau nei parduotuvėje, bet kažkaip pagailo diedulio…
Vėliau, nuvažiuodamas mačiau jį sunkiai linguojantį tolyn mūsų gatve su savo purvinais maišeliais (pilnais brangių kiaušinių) rankose… Taip gaila jo pasidarė… ir truputį gėda, kad nusiderėjau tuos nelemtus 2 eurus.

Ką gi… liko 15 dienų iki vasaros pabaigos ir rudens pradžios. Tiesą pasakius šiek tiek netgi laukiu rudens – ilgėjančių drėgnų ir vėjuotų vakarų kai galima maloniai ištiesti kojas prie maloniai spragsinčio židinio… Tada namuose būna taip jauku jauku…

Pažvelgus atgal, matome jog šią vasarą įvyko trys dalykai iš kurių du buvo itin mažai tikėtini.

Pirmas suplanuotas ir labai lauktas – Mamos apsilankymas. Apie jos įspūdžius ir keliones jos apsilankymo metu dar reiks parašyt atskirai.

Antras (pirmas netikėtas) dalykas – naujas “Fiat’as” mūsų šeimoje. Jo nebuvo planuose nei artimuose nei tolimuose. Apskritai neplanavau daugiau benzininės mašinos pirkt, bet kelionių (su Mama) metu buvo nutarta, kad mums reikia naujos, didesnės mašinos tolimesnėms kelionėms, nes “Panda” tam nelabai tiko.

Trečias – labiausiai neįtikėtinas dalykas – pradėjau lankyti sporto klubą Dar tik viena savaitė kaip sportuoju, bet galiu jau dabar pripažinti (neatsimenu su kuo aš ten tą syk ginčijausi), kad sportavimas namie ir sporto klubes skiriasi kaip diena nuo nakties… Pirmąją dieną trenerio vaikomas po sporto salę mintyse buvau net supanikavęs ar tik jis nepervertino mano galimybių Po beveik 2h lakstymo nuo vieno įrengimo prie kito ir nesuskaičiuojamų repeticijų plūduriuojant baseine pasidingojo, kad ištirpau, kad nebeturiu kūno, pavirtau š medūzą… Bet jausmas patiko. O ir pačią galvą ypatingai gerai išvalė ne visų minčių… jose didelėmis ryškiomis raidėmis blyksėjo du žodžiai: “KAIP GERA…”.

P.S. Ach taip… Yra dar vienas neįtikėtinas įvykęs dalykas. Paskatintas vieno “dėdės” užsisakiau iš Amazon.com naująją jų el.knygą-skaityklę Amazon Kindle…
Neįtikėtinas galbūt tik man, nes buvau pakankamai priešiškai nusiteikęs prieš šitas knygas-kiborges, bet nedidelė kaina ir žadama funkcijų gausa užkabino.

Galvos skausmas vyrui Šiandieninio Ievos pasivažinėjimo rezultatas…

Praktiškai lygioje vietoje į bordiūrą Cituoju: “bandžiau idealiai išimti posūkį”…

Mielos moterys ir merginos, neišiminėkite idealių posūkių Rytojaus pusdienis jei ne daugiau jau sušiktas plius šis “malonumas” dar ir kainuos… ~350 eurų. Šiaip… ma jį velnias tą ratą ir tas nenumatytas išlaidas, [...]]]> Galvos skausmas vyrui
Šiandieninio Ievos pasivažinėjimo rezultatas…

Praktiškai lygioje vietoje į bordiūrą Cituoju: “bandžiau idealiai išimti posūkį”…

Mielos moterys ir merginos, neišiminėkite idealių posūkių Rytojaus pusdienis jei ne daugiau jau sušiktas plius šis “malonumas” dar ir kainuos… ~350 eurų. Šiaip… ma jį velnias tą ratą ir tas nenumatytas išlaidas, bet man baisu, kad viskas įvyko šalia pat namų, praktiškai lygioje vietoje prieš posūkį… Jokios katės, vako ar kitokios kliūties ant kelio nebuvo. Baisu dėl to, kad jaučiamas akivaizdus atidumo trūkumas.

Atostogaujam, kovojam su besispyriojančiais win7 ir vaikštom po Cork’o apskrities įžymybes. Filmukas is Fota wildlife park’o su šėlstančia lama, kuri siaubingai išgąsdino mažą (rožinį) vaikutį

Ką ir kiekvieną saulėtą ir gražą dieną – keliavom (važiavom) pasivaikščiot. Ne per toliausiai – Farran woods.

Pasitiko mus draugiškai nusiteikusios stirnos, mielai pozavo ir leidosi paglostomos (vienu pirštu), o viena palaižė mano ranką

Gamta nuostabi kaip niekada, daug gražių didelių žiedų, viskas gaiviai žalia (iš vakaro lijo). Šitas [...]]]> Ką ir kiekvieną saulėtą ir gražą dieną – keliavom (važiavom) pasivaikščiot. Ne per toliausiai – Farran woods.

Pasitiko mus draugiškai nusiteikusios stirnos, mielai pozavo ir leidosi paglostomos (vienu pirštu), o viena palaižė mano ranką

Gamta nuostabi kaip niekada, daug gražių didelių žiedų, viskas gaiviai žalia (iš vakaro lijo). Šitas vabas labai juokingai užkandžiavo žiedadulkėmis. Su viena kojyte palenkęs piestelę labai skaniai maumojo

Ieva spėjo ir “išsimaudyt”. Iki tos salos galima laisvai nubristi. Sakė vanduo nėra šaltas, bet pats tuo įsitikinti nepanorau… Šią vasarą pažadu tikrai išsimaudyti vandenyne… na blogiausiu atveju ežere, nes jau truputį gėda darosi gyventi saloje ir nė karto neišsimaudyti

Grįžę namo kepėm šašlyką ir deginomės