"Emigranto dienoraštis - ne apie emigraciją" » Pasipergyvenimai

Moteris už vairo…

Eugenijus — Wed, 28 Jul 2010 20:01:07 +0000

Galvos skausmas vyrui
Šiandieninio Ievos pasivažinėjimo rezultatas…

Praktiškai lygioje vietoje į bordiūrą Cituoju: “bandžiau idealiai išimti posūkį”…

Mielos moterys ir merginos, neišiminėkite idealių posūkių Rytojaus pusdienis jei ne daugiau jau sušiktas plius šis “malonumas” dar ir kainuos… ~350 eurų. Šiaip… ma jį velnias tą ratą ir tas nenumatytas išlaidas, bet man baisu, kad viskas įvyko šalia pat namų, praktiškai lygioje vietoje prieš posūkį… Jokios katės, vako ar kitokios kliūties ant kelio nebuvo. Baisu dėl to, kad jaučiamas akivaizdus atidumo trūkumas.

Jau geriau galėjo pasitreniruot “idealius posūkius” išiminėt su Panda, kurios beje mes jau nebeturim… Jos vietą užėmė Punto Evo.

Siuntanti lama…

Eugenijus — Sun, 20 Jun 2010 22:57:16 +0000

Atostogaujam, kovojam su besispyriojančiais win7 ir vaikštom po Cork’o apskrities įžymybes. Filmukas is Fota wildlife park’o su šėlstančia lama, kuri siaubingai išgąsdino mažą (rožinį) vaikutį

Ką veikėm vakar…

Eugenijus — Wed, 02 Jun 2010 21:23:40 +0000

Ką ir kiekvieną saulėtą ir gražą dieną – keliavom (važiavom) pasivaikščiot. Ne per toliausiai – Farran woods.

Pasitiko mus draugiškai nusiteikusios stirnos, mielai pozavo ir leidosi paglostomos (vienu pirštu), o viena palaižė mano ranką

Gamta nuostabi kaip niekada, daug gražių didelių žiedų, viskas gaiviai žalia (iš vakaro lijo). Šitas vabas labai juokingai užkandžiavo žiedadulkėmis. Su viena kojyte palenkęs piestelę labai skaniai maumojo

Ieva spėjo ir “išsimaudyt”. Iki tos salos galima laisvai nubristi. Sakė vanduo nėra šaltas, bet pats tuo įsitikinti nepanorau… Šią vasarą pažadu tikrai išsimaudyti vandenyne… na blogiausiu atveju ežere, nes jau truputį gėda darosi gyventi saloje ir nė karto neišsimaudyti

Grįžę namo kepėm šašlyką ir deginomės

Ir vėl emigruoju…

Eugenijus — Mon, 17 May 2010 03:10:53 +0000

Tik šį kartą iš WordPress’o į Facebook’ą

Eugenijus Ivanovas | Create your badge

Knopkę įdėjau tiems žmogučiams, kurie nori ir toliau su manim draugauti – bendrauti

Galvoje šioks toks chaosas, bet taip kaip yra dabar man nebetinka. Blogą pradėjau rašyti vien dėl savęs, kaip asmeninį dienoraštį, po to buvo momentas kaip užsimaniau “populiarumo”… Kurį su Džiugo Blogoramų pagalba gavau. Žinoma kai kam tie 200 prenumeratorių atrodo menkniekis, bet man tai tikrai daug.
Bet su tuo dalyku ateina ir šiokia tokia “atsakomybė”. Reikia pradėti “rinktis” žodžius, negali per daug atverti dūšios nes gali perskaityt bele kas… Po to atsiranda tokių, kuriems neįtinka tai ką parašai, pradeda siųsti visokias blogas bangas (mhm aš tikiu visom tom karmom:D) ir pan. Vnž tapau per daug matomas ir pasidarė truputį nejauku.

O rašyt man visgi norisi… ne kitiems, ne viešai – tik sau. Tas noras “dokumentuoti” savo gyvenimą niekur nedingo, bet tai darysiu privačiuose įrašuose. Visus esamus asmeninius įrašus matyt irgi paslėpsiu. Kelionių įspūdžiai ir panašūs įrašai liks vieši, gal kam pravers kada. Viešų įrašų taip pat gali dar pasitaikyti, nes tikiu, kad ateity gali atsirasti noras paskelbti kokį apsakymėlį, kelionės įspūdžius ar kokią apžvalgėlę, bet tai nutiks tikrai labai nedažnai.

Iš Lietuviškos blogosferos visai nesiruošiu išnykti. Naktinis hobis bestads.lt sėkmingai gyvuos ir toliau, prenumeratų ištrinti iš savo google readerio taip pat nesiruošiu.

Tai tiek… Sėkmės visiems ir AČIŪ, kad skaitėt bei komentavot mano neretus nusikalbėjimus

Airijos Nacionalinis Cirkas

Eugenijus — Wed, 12 May 2010 19:44:31 +0000

Cirke nesilankiau… Tiesą pasakius, net neatsimenu kada jame buvau paskutinį kartą. Spėju prieš kokius 20 ar daugiau metų. Progų žinoma buvo, bet man nepatinka žiūrėt į išmuštruotus gyvuliukus… Mat kažkada seniai seniai kai dar buvau vaikas teko matyti dokumentinį filmą apie cirko gyvūnų nelengvą dalią… Nuo to laiko ignoruoju cirkus.
Bet štai vakar Ruslanas pasiūlė apsilankyti viename – turėjo 4 pakvietimus. Na nebuvo kur dingti. Pasičiupom į draugiją Liną ir visi keturi nuvykom.

Dar prieš prasidedant programai nuteikinėjau save nebūti surūgusiam, nepasiduoti mintims apie gyvūnų nykų gyvenimą tarp vaidinimų. Bet gyvūnų taip ir neteko pamatyti Mat Fossett’s Cirkas nuo 2008 metų yra animal free Na pertraukoje buvo du poniai, kurie vaikus vežiojo, bet tai čia niekis. Programos vinis vis pasirodantis Klounas – tikras vaikų džiaugsmas. O šiaip daugumoje pasirodo įvairiausio plauko akrobatai ir žonglieriai.

Filmuoti buvo draudžiama tad nieko daug nepafilmavau tik šiaip menką atkarpėlę blogui

Cirkas įsikūręs Mahon Point’e, berods bus visą šią ir ateinačią savaitę. Bilietas vaikams 8, suaugusiems 10 eurų.
Cirkas turėtų patikti vaikams arba suaugusiems, kurie cirke buvo tik praeitame amžiuje, visi kiti cirko gerbėjai Fossetts cirką įvertintų matomai tik vidutiniškai. Tiesą pasakiu nebuvo labai įspūdingas, nors kvapą gniaužiančių epizodų tikrai buvo. Vienas tokių kai moteris palubėje skrajojo už skersinio užsikabinusi vien tik savo kulnais ir be jokių apsaugų…

P.S. Filmuota ir fotografuota su HTC Desire.

Airijos antipiratiniai įstatymai

Eugenijus — Tue, 20 Apr 2010 15:34:14 +0000

Airijos Aukščiausiasis teismas pripažino, kad interneto ryšio paslaugų nutraukimas neteisėtai muzikos įrašus iš pasaulinio kompiuterių siunčiantiems interneto vartotojams yra teisėta poveikio priemonė, pranešė „The Irish Times“.
<…>
Piratinius įrašus siunčiantys „Eircom“ klientai pirmą kartą bus perspėti to nedaryti. Jei bus pagauti antrą kartą, bus sumažinta jų interneto ryšio sparta, o jei pažeidinėjimai nesiliaus, po trečiojo perspėjimo interneto ryšio teikimo paslaugos jiems bus nutrauktos.

Paskaičiau ir pamiršau – neaktualu, nes nepiratauju. Sąžiningai moku už žaidimus ir už filmus. Bet štai užsigeidžiau Little Big Planet soundtrack’o paklausyt. Pasikreipiau į google, pirmoje pozicijoje stovėjo nuoroda į torentus. Pamaniau ma jį velnias, už žaidimą šiaip ar taip mokėjau tai anoks čia nusikaltimas nukniaukti ir jų soundtracką. Paklikinus nuorodą štai ką išvydau:

Antipiratinis įstatymas visame gražume

Pats nepritariu piratavimui “stambiu mastu”, bet tikrai nemanau, kad įmanoma kažką pasiekti draudimais, atjunginėjimais ir blokavimais. Nuo tokių veiksmų piratai taps tiesiog išradingesni ir tiek.

Apsilankymas Killarney Ross pilyje

Eugenijus — Fri, 16 Apr 2010 10:09:37 +0000

Sekančią diena po “imtynių” su Clara važiavom į Killarney patyrinėti Ross pilies apylinkių. O tyrinėti pasirodo nebuo ką, na beveik. Nežinia kur vedantis takelis nesugundė, čia matyt vakarykštis kopimas į kalną kaltas, tai pasivaikščiojom aplink pilaitę.

Pasigrožėjom kraštovaizdžiais.

Matėm nuomojamas valtis, bet kai sugrįžau su pinigais iš mašinos jų jau nebebuvo O taip norėjosi prisimint irklavimo įgūdžius… Prie kranto stovėjo tik kelios motorinės valtys su dieduliais. 15 eurų pirmyn ir atgal į už pusantro kilometro esančią salą. Galima žinoma buvo eit į pilį aplankyt muziejų (6 eurai žmogui), bet ką su Ruduku daryt? Nutarėm plaukt.

O kas saloje? Seno vienolyno griuvėsiai – tiesa, šviežiai atrestauruoti.

Viename iš pastato griuvėsių radom akmeninį kryžių. Jis čia pats autentiškiausias – rastas ežero dugne, nuskilo eilinio antpuolio ( ~1200 metais) metu.
Šventose vietose įprasta palikti pinigėlių.
“-Ieva, turi centų?
-Nea…
-Tai eik prisirink ”
Žinoma juokavau.

Labiau už vienuolyną mums patiko pats buvimas saloje. Tas suvokimas, kad nėra nė vieno žmogaus aplink ir kad mes čia tik dviese, pasitaisau – tryse, nuostabus. Jokio šurmulio, jokių pašalinių garsų tik čiulbantys paukščiai, byzgiantys vabzdžiai… Lygiai tą patį turėjo girdėti vienuoliai.

Sala ne tokia ir maža. Praleidome joje visą pusvalandį. Būtume ir daugiau, bet tiek buvo valtininko atmatuota.

Rudukas kaip visada užsiėmė dailiuoju plaukiojimu

Ir taškymusi…

Pilis Ross iš salos

Sekančią dieną planavom važiuoti prie jūros, bet jau buvom sotūs visu tuo važinėjumusi… Tad važiavom į miestą… shopintis

‘Imtynės’ su Clara Millstreet’e

Eugenijus — Mon, 12 Apr 2010 19:05:53 +0000

Kaip tarėm taip padarėm, sekmadienį patraukėm į Millstreet’ą, supervisor’iaus išgirto kalno žiūrėt. Atvykę į miestelį radom daug info apie patį Clara kalną, bet kaip ant jo patekt informacijos tikrai stigo. Vos ne du kart apvažiavom jį tikėdamiesi rasti kokią nors aikštelę mašinai ir grįstą takelį į kalno viršūnę. Nieko panašaus neaptikę kalionę paįvairinom vietinių fermų, įsikūrusių kalno papėdėje tyrinėjimu. Galiausiai užtikom kažkokį kuklų stendą.
Palikom mašiną kalno papėdėje esančiame miestelyje, kuris pasirodo buvo tas pats Millstreet’as tik iš kitos pusės

Štai tas tolimesnis kalnas, paskendęs rūke ir buvo mūsų kelionės tikslas. Nežinau ar būtum ryžęsi kopti į jį jei tai iškart būtume žinoję

Jokio akmenim grįsto takelio taip ir neradom…

Iki pat kalno viršūnės žygiavom siauručiu atrodo tik lietaus vandens praskalautu takeliu.

Kiek bežygiavom kalnas nelabai norėjo artėti… Bet bent jau jo viršūnėje esantį kryžių galima buvo įžiūrėti, kurio nuotraukoje deja dar nesimato

Mes atėjom iš už to miško esančio miestelio, o pats miškas taip pat ant kalno… Sumoje įveikėm tris kalnus, kurie vienas už kitą didesni.

Ant pasaulio krašto

Ir štai po dar kelių prakaito litrų kelionės tikslas – kryžius pačioje kalno viršūnėje. Kalno aukštis 425 metrai.

Įsiamžinam…
Aš su Ruduku

Ieva… ir vėl Rudukas, kuris beje kaip tik vagia Ievos mineralinio vandens buteliuką

Vaizdai nuo kalno mažai kuo skyrėsi nuo tų, kuriuos matom skrendant lėktuvu… Geras jausmas.
Supranti koks iš tiesų yra menkas tas žmogėnas…

Nusileisti buvo žymiai lengviau, tik reikėjo atidžiau po kojom žiūrėt idant kūliais nenusiristum.
Pavargom tai nežmoniškai, kažkaip nesitikėjom tokio didelio pasivaikščiojimo, Rudukas matomai irgi, nes tik įšokęs į mašiną atsigulė ant mano striukės ir susiruošė miegot O stebukle! Rudukas pavargo! Netgi grįžus namo jis iškart nukiūtino miegot, nereagavo nei į žodį kamuoliukas, nei į pagaliukas, nei į kitus “raktinius” žodžius. Retas vaizdelis….

Antra kartą tikrai nebesinorėtų lipt į šį kalną, bet kietiems tikrai rekomenduoju. Geri įspūdžiai garantuoti

View Larger Map

Airijos bankų pelnas. Kur jis?

Eugenijus — Sun, 04 Apr 2010 01:28:46 +0000

Kaip ir visame pasaulyje taip ir Airijoje kalbama apie bankų problemas, anot šio blogo ir galybės straipsnių laikraščiuose Airijos Vyriausybė davė/suteikė bankams paramos už 27 MILIJARDUS eurų…
Neaišku tik kur dingo visas jų uždarbis gautas tuo pasakišku burbulo pūtimosi metu? Kur tie pinigai dabar? Pas ką?

Čia pagrindinių trijų Airijos bankų uždarbiai per pastaruosius 5 metus.

Truputį keista ir nesuprantama, kodėl dabar prireikė juos gelbėti mokesčių mokėtojų pinigais.

Dvigubai pikta, kai sužinai, kad tie patys bankai ką tik pakėlė kintamąsias metines palūkanas 0,5 proc. Pas AIB jos buvo 2,25, o dabar jau 2,75 proc. Sklando gandai, kad rudeniop bus dar vienas kėlimas. Šiaip ar taip man 3 metus bus ramu, nes užfiksavau ties 3,19. Anksčiau sakiau, kad nefiksuosiu, bet persigalvojau – atrodo ne be reikalo.
Fiksuotosios palūkanos taip pat pakilo:
3 metų fiksuotosios palūkanos buvo 3.19 dabar 3.65
5 metų fiksuotosios palūkanos buvo 3.86 dabar 4.25

Gougane Barra ir alavinių kareivėlių fabrikas

Eugenijus — Fri, 02 Apr 2010 05:53:34 +0000

Geras oras + Išeiginė = Kelionė
Būtent tokia formule pasinaudojom vakar Gougane Barra tai labai šventa vieta. Tarp niūriai stūksančių kalnų randasi nedidelis ežeriukas, o tame nedideliame ežeriukyje nedidelė sala, o toje nedidelėje saloje nedidelė koplytėlė ir daug visokių šventų šaltinių ir medžių. Kažkas įdomaus.

Pasikinkę Garmin’ą patraukėm į kelionę. Pusiaukelėje akį patraukė keistas vandens telkinys, kurio paviršiuje matėsi seni kelmai ir akmenys. Įdomus reginys Greičiausiai užtvenkus upę buvo užlietas miškas… čia aš šiaip spėlioju.

Per tas 10 minučių kurias praleidom vaikščiodami, saulę pakeitė tamsūs pikti debesys ir šlabdriba, kuri mane išgasdino ir vos nepasukom atgalios…

Bet po dar 10 minučių viskas dingo kaip nebuvę – Airija. Visi keturi sezonai per vieną dieną

Kol tie debesys sklaidėsi mes pamanėm, kad nebeverta važiuoti į gamtą ir geriau aplankysim netoliese esančią, kiekvieno berniuko svajonę – alavinių kareivėlių fabriką

Bilietų pirkti nereikėjo, galima buvo pavaikščioti po patį fabrikėlį, kuris pasirodė vis dar veikiantis, bet labai nedidelis. Liejimo krosnys stovėjo atšalusios ir vienintelis aktyviai besidarbuojantis žmogus buvo ši – moteris dailininkė

Kur kas įdomiau buvo paveizėti į gift shop’e parduodamus šachmatus ir kareivėlių armijas. Tiesa kainos tai tokios visai ne vaikiškos buvo… Pvz šie šachmatai kainavo 600 eurų… čia su nuolaida, prieš tai kaina buvo 900

Kiti kiek pigesni… po 300 – 400 eurų.

Paprastus kareivėlius pardavinėju po vieną. Kaina svyruoja nuo 5 iki 70 eurų priklausomai nuo dydžio.

Atsiminimui įsigijom šokantį Leprikoną su pinigų kapšeliu ir patraukėm toliau į Gougane Barra, nes oras buvo visai pasitaisęs. Kadangi išklydom iš pagrindinio kelio tai Garminas nutarė mus pavežioti po Airijos “užkulisius”. Prisipažinsiu, vienu tarpu buvo netgi kraupoka pasidarę

Važiuoji, kas šonuose nieko nesimato, kas priekyje irgi nelabai, nes keliukas vingiuotas. Beje Airijoje NĖRA žvyrkelio, visi keliukai asfaltuoti, nors per vidurį kažkaip prasimuša žolė

Pavasarinis upelis…

Išnirus iš už eilinio posūkio užtikom tris draugus besispitrijančius į mus

Buvo truputį nejauku, nežinojau kaip jie reaguos į mano inkiliuką Bet buliukai pasirodė supratingi ir turistus mielai praleido. Trumpas video.

Dar dešimtis kilometrų ir prieš mus atsivėrė kelionės tikslas- Gaugane Barra Net palengvėjo nuo vaizdo , nes visi tie “žvyrkeliai” ir maksimalus 40km/h buvo jau gerokai įgrisę.

O čia ir pati koplytėlė…

Šventas šulinys iš kurio mudu “atsigėrėm”… Jokios palaimos nepajutau, matyt reikia būt tikinčiu, kad pajustum. Bet jei pradėsiu netikėtai kūsti tai bent žinosiu kam “dėkot”.

Šventas medis į kurį prašoma nekišti monetų Pirmą sykį matau tokį dalyką

Šioje vietoje buvo išventintas pirmas Cork’o Bishopas ar kažkas pan.

Turbūt vienas garsiausių Airijos tualetų. 1988 ir 2002 laimėjęs sidabrinį “medalį” tualetų apdovanojimuose. Nežinojau, kad dar ir tokių būna

Rudukas irgi “pasišventino” palakdamas iš sveikatos šaltinio

Bet apskritai tai ten buvo per daug va štai tokių nemalonių – šuniukus diskriminuojančių ženklų. Būtent dėl to ši vieta išbraukiama iš lankytinų vietų, nors tenykštis pasivaikščiojimų takas atrodė tikrai patraukliai…

Po to pasukom atgalios ir jau normaliu keliu parkūrėm namolio

Šv. Patriko festivalis 2010

Eugenijus — Thu, 18 Mar 2010 13:04:50 +0000

Turbūt viena didžiausių (jei ne pati didžiausia) švenčių Airijoje. Pirmoji, kurioje pavyko “sudalyvauti”, nes anksčiau tai dirbdavau tai miegodavau Tiesą pasakius ir šį kartą miegojau (naktį dirbau), bet nusukęs nuo savęs porą valandų miego atsikėliau ir išlėkėm su Ieva paveizėti festivalio. Kaip ir reikėjo tikėtis vėl pavėlavom, pirma atsikėliau per vėlai, antra niekaip neradom kur mašinos pastatyti.

O kur dar minios ir minios žmonių? Sunkiai sekėsi tiesiog pakraščiu praeiti, o ką jau kalbėti apie parado stebėjimą…
(Turiu iš karto perspėti, kad gali tekti palūkėti kol užkraus visas nuotraukas )

Pamatę, kad nėra vilčių prasibrauti pro juos, aplinkinėm gatvelėm patraukėm iki pačio parado finišo tikėdamiesi, kad nebus tai tiršta. Na ir tikrai buvo kiek erdviau, bet taip pražioplinom daugiau nei pusę parado

Pirmieji eisenos dalyviai, kuriuos išvydom. Truputį kiek nustebino… Ne to tikėjausi Vėliau viskas paaiškėjo, žygiavo visi kas norėjo t.y. visos Cork’o organizacijos, būreliai ir t.t.

Ką šitie veikėjai atstovavo tai nežinia… Somalio piratus?

Kiniečiai su savo tradiciniais drakonais

Nežinau kodėl, bet festivalio akcentas buvo laivai. Kuo tai susiję su Šv.Patriku nežinau…

Greičiausiai dėl to, kad pačiame gale stovėjom tai matėm ne per daugiausiai išsišiepusių veidų Matyt daugelis eisenos dalyvių tiesiog pavargo… Šitie atrodė linksmiausi iš visų

“Vadinasi nepavėlavom…” – pagalvojau kai tolumoje išvydau plėvesuojančią Lietuvos trispalvę

Lietuvaičiai atrodė linksmi ir nė kiek nepavargę.

Gražiai šoko ir susilaukė daugiausia aplodismentų iš visų

Po to kaip iš gausybės rago pasipylė lenkai
Viena organizacija…

Po to kita…

Pačiame gale vilkosi vienas nusiplūkęs lenkutis savardarbėje… “valtelėje” Nori nenori privertė nusišypsoti

Ir vėl piratai… šį kartą prisisiurbę romo, nes sunkiai jiems ten sekėsi ant “plausto” laikytis

Įspūdingiausiai atrodė šita žalia pabaisa-krokodilas. Trankiai grojo rokas, dar garsiau ūbavo ta merga viršuje, o iš galo sudriai leido dūmus, kuriai matyt nelabai patenkinti buvo iš galo žygiuojantys škotai pučiantys dūdmaišius

Žygiavo VISI, tiesiogine to žodžio prasme ir įgalūs ir neįgalūs… Tiek fiziškai tiek … protiškai. Niekas nebuvo ignoruojamas. Tuo man ir patinka Airija

Šašlykų sezono atidarymas

Eugenijus — Sat, 06 Mar 2010 03:09:53 +0000

Jau minėjau, kad tą patį vakarą po antrojo pasivaikščiojimo po Farran Woods kepėm šašlus. Vėluoju dėl to, kad nuotraukas tik dabar “išryškinau”:D
Mes sulaukėm svečių Eglės su šeimyna, o Rudukas sulaukė Makso

Pradžioje buvo nepatenkintas, burzgė pastoviai, bet vėliau užsikrėtė nuo Makso “pasiutlige”:D

Nors ir bandė Rudukas galinėtis…

Bet buvo paguldytas ant menčių

Linksmiausias dalykas šašlo kepime žinoma pats kepimas

Ten vyrai aptaria VYRIŠKUS reikalus.

“KUR MĖSA? KUR MĖSA?”

Baidėm mėsėdį ugnimi

Dėkui Ievai ir Dimai už skanius šašlykus

Farran Woods V.2

Eugenijus — Thu, 04 Mar 2010 03:27:00 +0000

Praeitą savaitgalį į svečius buvo atvykęs Ievos brolis su žmona drauge. Kadangi sekmadienio popietė pasitaikė saulėta ir šilta patraukėm į mūsų pamėgta Farran mišką pasivaikščioti.

Stirnų šį sykį matėm kur kas daugiau.

Idant pamatytume daugiau gamtos ėjom visokiais šunkeliais, lenkdamiesi pagrindinių takų. Už tai žinoma ant manęs vis burnojo, nes po naktinio lietaus takeliai buvo gerokai patežę.

Raudonkapišonaitė.

Rankas plaunuosi ne dėl to, kad bučiau griuvęs. Reikėjo Ruduką nešt, nes nors ir 4 varomas būtų vis vien užklimpęs
Jam atrodo, kad tuoj tuoj kažką jam ištrauksiu iš vandens…

Įdėmus viltingas žvilgsnis

Ir žinoma maudynės, kaip gi be jų.

Vijoklis… Nors ir neatrodo pavojingas…

Bet yra žudikas, o čia jo būsima auka.

Greičiausiai po metų kitų jo laukia toks pats likimas kaip ir šito vargšelio. Priminė seną gerą filmą “Svetimas”.

Pasibastę porą valandėlių patraukėm namučio, kur vakarop atidarėm šašlykų kepimo sezoną

Kaip mesti rūkyti?

Eugenijus — Fri, 05 Feb 2010 23:44:38 +0000

Klausimas į kurį dauguma rūkorių labai norėtų sužinoti atsakymą. Jei esat rūkantysis tai greičiausiai jau n kartų esat mėginęs mesti rūkyti pasitelkę naujametines rezoliucijas, valios jėgą, priesaiką mylimam žmogui, nikotininius pleistriukus, kramtomą gumą ir panašiai, bet spėju, kad nerūkymas trukdavo geriausiu atveju mėnesį ar du. Aš neklausiu aš teigiu, nes pats rūkiau daugiau nei dešimtmetį. Galybę kartų mečiau ir vėl pradėjau rūkyti. Ilgiausias nerūkymo momentas tesiekė 3 mėnesius, o tada sulaužiau mamai duotą pažadą ir vėl pradėjau rūkyti… paslapčia. Absurdiška argi ne? Jei esat rūkorius tai suprantate apie ką kalbu

Prieš daugiau nei du metus aš pagaliau įvykdžiau mamai duotą pažadą – mečiau. Mečiau lengvai, be jokių pleistriukų, be jokių valios pastangų ar hipnozių. Klausiat kaip? Ogi perskaičiau knygą

O tiksliau tai perklausiau. Allen’o Carr’o “Lengvas būdas mesti rūkyti”.

Sykį darbe benaršydamas savo telefoną aptikau jo audio knygą. Pavadinimas suintrigavo tad nutariau paklausyti.

Klausydamas pirmąjį trečdalį mintyse sau šaipiausi iš klausomos knygos ir visiškai netikėjau tai ką šneka. Jaučiausi kaip koks nuo reumato kenčiantis senukas besiklausantis Kašpirovskio ir besitikintis, kad štai ims ir nustos skaudėt. Trumpai drūtai – jaučiausi kvailai.

Klausydamas antrąjį trečdalį suklusau… Jei bučiau kiškis būtų matyti pastatytos mano ausys. Kiekvienam išgirstam sakiniui mintyse kartojau “Taip”, “Mhm”, “Aš tai žinau!” ir panašiai.

Paskutinį trečdalį klausydamas jaučiausi kaip šuo ant grandinės, norėjau “mesti” jau dabar, kuo greičiau ir vėl tapti laisvu nepriklausomu žmogumi Bet knyga to neleidžia… Vietoj to ji netgi ragina eiti ir rūkyti… Keista ar ne? Raginama dėl to, kad rūkoriai neišsigąstų ir nemestų pačio knygos skaitymo suvokę, kad ją pabaigę jie “MES” iš tikrųjų ir visam gyvenimui

Knygą perklausiau per 5h ir ryte grįžęs namo po darbo visus namiškius prajuokinau žinia, kad aš mečiau rūkyti Būtent – prajuokinau. Likau 1 nerūkantis tarp 5 rūkančiųjų. Pagundų per akis, bet po tos nakties per visus du su virš metų dar nebuvau paėmęs į rankas cigaretės. Kartais apskritai pamirštu, kad kažkada buvau toks kvailas ir rūkiau.

Knygoje 99 procentai išsakytų minčių yra jau mums žinomos. Nieko naujo jos skaitydami nesužinosit, bet… kažkas matyt joje yra, nes daugiau kaip 95 procentai ją skaičiusiųjų rūkorių meta rūkyti Neįtikėtina ar ne?

Allen’o Carr’o “Lengvas būdas mesti rūkyti” knyga yra išversta į lietuvių kalbą ir ją galima įsigyti artimiausiame knygyne, bet jei striuka su pinigais ir suprantate rusiškai galit ją parsisiųsti audio formatu iš ČIA arba ČIA (mėlynoje nuorodoje teks iš pradžių užsiregistruoti). Jei manimi netikite, paskaitykite atsiliepimus.

Nedelskit, klausykit, skaitykit ir pradžiuginkite savo namiškius

Kiek vėliau mano pavyzdžiu pasekė ir Ieva. Ji knygą skaitė. Rezultatas lygiai toks pats kaip ir mano. Neseniai darbe susipažinau su lietuvaite vardu Eglė. Dažnai vakarais terasoje šnekučiuodavomės ir gerdavom kavą… kol ji rūkydavo. Sykį papasakojau jai apie knygą, o susitikęs po savaitėlės įteikiau jai CD su audio knyga. Koks rezultatas? Ogi gero vyno butelis nuo jos vyro, kuris džiaugiasi savo nerūkančia žmona

2010 Sausio 28 d. Apsilankymas teatre

Eugenijus — Thu, 28 Jan 2010 22:44:55 +0000

Taigi taigi… Vakar apsilankėm teatre. Kadangi siekdamas aplenkti kamščius važiavau per aplinkui tai taip gavosi, kad beveik pavėlavom… Na dar prisidėjo tai, kad neradom kur pasistatyti mašiną… Ieva net buvo bepuolanti į paniką ir net sugalvojo išvis neiti – “juk nespėsim!”. “Bet čia juk Airija, čia visi visur visada vėluoja”, – atsakiau jai. Ir aš neklydau Tiesa buvom vieni iš paskutinių vėluojančių, bet dėka gerai koordinuotų teatro personalo veiksmų prasidedant veiksmui (kiek uždusę) sėdėjome savo vietose.

Spektaklis nebuvo labai super, bet visai patiko. Pirmas 5 – 10 minučių praleidau “karpydamas ausimis” nes nesupratau nė žodžio, bet vėliau klausa apsiprato su seniokišku “akcentu” (pagrindiniai ir vieninteliai aktoriai – 3 garbaus amžiaus džentelmenai).

Teatras man patinka dėl puikiausios kokybės HD vaizdo , normalaus – natūralaus garso, kuris skirtingai nuo kino teatrų neplėšo ausų, o vėliau išėjęs nesijauti apspangintas viso to triukšmo… Teatre neišgirsi popcorno šlamštimo ir šnypščiančių atidarinėjamų kolos butelių… Ai ir žinoma pertraukos per kurias gali nubėgti atsigaivinti, papliurpti apie smulkmenas- aptarti spektaklį ar tiesiog apsilankytis WC Vienintelis dalykas, kuris mane teatruose labai nervina tai nuo scenos dvelkiantis silpnutis vėjelis, kuris labai erzina mano jautrias akis… Ir jis yra visuose teatruose kuriuose esu lankęsis …

Apibendrinant – PATIKO. Būtinai, ištaikius progą reiks apsilankyti dar

Jei kankina… Išglebimas ar viršsvoris…

Eugenijus — Fri, 22 Jan 2010 09:45:17 +0000

Reikia pradėti sportuoti! Lengviau pasakyti nei padaryti

Atvykdamas į Airiją svėriau 81kg. Nei pridėsi nei atimsi, tiesiog tiek kiek reikia. Alus, riebaus maisto pomėgis, streso nebuvimas (:D) ir apsauginio darbas, kuriame beveik 90 proc. laiko praleidi sėdėdamas padarė savo. Per tuos 3 metus darbo teko keisti uniformos dydį (iš M į L). O 16 gimtadienio metu gautas dovanų (iš bendravardės) geras odinis diržas beturi tik 4 laisvas skylutes… Sumoje šiuo metu… 95kg. Neblogas progresas ane?

Prieš įsigyjant namą daviau sau beveik “šventą” žodį, kad persikrausčius į nuosavą namą pradėsiu sportuot… Tik tame pažade nebuvo kalbama apie laiką t.y. kada persikraustęs pradėsiu. Taigi tada sekė Naujųjų metų rezoliucija: “Kitais metais – nuo sausio 1d. pradėsiu sportuoti”.

Na ir štai, praėjus daugiau nei savaitei… ryžto prisikaupė ant tiek, kad paėmiau į rankas beveik metus po lova dulkėjusius hantelius… Tik vat bėda nežinojau ką su jais veikt

Paprastas tampymas – bicepso “pumpavimas” yra š. neduodantis jokios realios naudos. Taigi numečiau juos atgal po lova ir ateinančią darbo naktį praleidau naršydamas internetą – ieškojau paprastučių programų saviveiklininkui sportuojančiam namie su pora hantelių.

Kadangi ieškojau kažko paprasto ir nesudėtingo – pritaikyto namams, paieškos užtruko, nes apskrita dauguma rastos info skirta pažengusiems arba besiruošiantiems “žengti” t.y. su visokiomis mitybomis, štangomis, suoliukais ir t.t. Tokie man netinka – nesiruošiu pirkt nei štangos nei suoliuko nei ko kito.

Šiaip ar taip paieškas vainikavo sėkmė. Pirmajame “FitnessBliss” aptikau pratimų aprašymus ir šaunią online programėlę (beveik virtualų trenerį) skirtą sudarinėti programoms – pratimų rinkiniams. Ten taip pat galima vesti savo kasdienius sportavimo rezultatus (svorius, repeticijas ir t.t.) ir stebėti progresą Bet joje trūko info KAIP sudarinėti tas programas…

Sekantis radinys siūlo būtent tai - “Exercise Prescription”. Čia galima rasti nemažai info liečiančios sportavimą pažengusiems ir pradedantiesiems, išsamius pratimų aprašymus su judančiomis iliustracijomis, įvairias rekomendacijas (pvz. kaip nusistatyti optimalų svorį ir pan.) ir žinoma taip mano ieškomas programas.

Mane labai pradžiugino tai, kad nėra reikalo sportuoti kiekvieną dieną. Yra programos kur per savaitę reikia mankštintis tik kas antrą dieną ar net kas tris (jei mankštini visą kūną), nes būtent poilsio metu “auga” raumenys

Pasirodo, kad “taškinis” riebalų tirpdymas (jei darai atsilenkimus tai tirps tik pilvo riebalai) yra mitas. Mankštinimosi pradžioje kūno, ypač liemens apimtys gali netgi laikinai padidėti, bet neverta gąsdintis tai raumenys po riebalais

Taigi su “Exercise Prescription” pagalba pasirenkame mums tinkančius pratimus, o FitnessBliss’e pasidarom programą. Simple.

Po pačios pirmos mankštos pajutau, kad ir aš kažkur ten – giliai po taukais, turiu raumenų – labai skaudėjo viską Dabar jau 2 savaitės kaip mankštinuosi, skausmas praėjo, savijauta puiki dar gi pastebėjau, kad nuotaika labai pasitaisė

P.S. Raumenų kalnu namuose su pora hantelių netapsite, bet kad numesite keletą kilogramų ir pagerinsite savo savijautą tai faktas, be to išsiugdžius įprotį mankštintis ir pasiekus tam tikrų rezultatų būtų galima pagalvoti ir apie sporto klubą

Virtualus ekshibicionistas tiesiogiai… iš Airijos!

Eugenijus — Wed, 20 Jan 2010 22:53:34 +0000

Nesigasdinkit, tai Aš! Jokių impilų matyti neteks Tai tiesiog naujasis mano Tagline’as
Kartais jaučiu, kad savo bloge pasakau parašau gal kiek per daug ir per atvirai… Ieva kartais pazyzia ar per dantį patraukia dėl to. Retkarčiais papriekaištauja, kad esu “pakazūchinis” Na ir tiek tos, aš tiesiog noriu išsaugoti kuo daugiau savo gyvenimo akimirkų (nežinia kam). Pamenu kažkada būdamas dar vaikas žiūrėjau dokumentini filmą apie žmogų, kuris neatsimena daugiau nei 3 paskutinių savo gyvenimo valandų… ir turėjo visur vaikščioti su diktafonu ir vis įrašinėt savo mintis, darbus ir ir t.t. O vėliau klausytis ir “atsimint” kur ką padaryti ir pan.

Po to filmo pradėjau bijoti prarasti atmintį. Pradėjau rašyti dienoraštį, kurį beje neseniai radau ir smagiai sau juokiausi iš anų vaikiškų pastebėjimų, užrašytų minčių apie pirmąją meilę ir t.t. …

Apie ką aš čia?

Pamiršau… gal metas įsigyti diktafoną?

Airiška Žiema – Sniegas Cork’e!

Eugenijus — Sun, 10 Jan 2010 22:06:46 +0000

Vakar naktį dirbau, šiandien dieną miegojau… iki kol į kambarį neįsiveržė Ieva su sniego gabalu rankose Sako žiūrėk pro langą! Prisnigo! Na taip kur gi… – pagalvojau. Bet pasirodo ji nemelavo
Iškišęs galvą į lauką aptikau štai ką…

Dar toliau dar geriau.
Net patys Airiai neatsimena kada tiek sniego buvo Cork’e

Žinoma laimingiausias buvo Rudukas

Na nuo jo neatsiliko ir Ieva.

Kuri iškart užsiėmė sniego senio “statybomis”. Rudukas dar bandė jai savaip padėt tame darbe, kas Ievai nelabai patiko Ryt bus filmuotos “medžiagos” liečiančios tai

Oi tas sniegas niekadėjas! Rudukas jį ir kandžiojo ir kuisė ir visaip kaip kitaip mėgino “ištirti” kas tai per daiktas

Kažko dar trūksta… O taip! Raudono apsiausto!

Nors sniego aplink apstu, bet jam reikia būtent tok, kurį turi Tu!

Ievos kūrinys – Namų sargas

O čia kaimynų porelė

Vaikščioti po girgždantį sniegą, statyti sniego senius – smagu ir linksma, bet visa gera nuotaika išgaruoja pagalvojus apie važavimą į darbą… Nepamirštant apie vasarinias padangas Vėliau ėjom žiūrėt kokia situacija keliuose. Ji tragiška. Visi vos juda, į šaligatvius daužosi, į menkiausią kalniuką įkilti praktiškai neįmanoma… Maniau eiti į darbą pėsčiomis, bet stebėdamas vis stiprėjantį snyguriavimą persigalvojau… Yra galimybių nepasiekti kelionės tikslo Išsiruošiau su mašina. Šiaip ne taip dasikasiau iki darbo, bet neramu dėl ryto, nes vis dar genėtinai smagiai sninga…

To be Continued…

Su Naujais!

Eugenijus — Fri, 01 Jan 2010 00:33:54 +0000

Sutikau Naujuosius gana neįprastai – darbe, kartu su Ieva ir Ruduku Išgėrėm po kavos puodelį, Rudukui irgi teko, pasibučiavom išmušus dvylikai, dar pažiūrėjom fejerverkus Londone ir viskas Gal ir nieko, bent iš ryto galvos nesopės dėl padauginto alkoholio kiekio

Pirmoji patirtis parduodant ebay’juje

Eugenijus — Sat, 03 Oct 2009 10:04:29 +0000

Kadangi neseniai su ebay pagalba įsigijau naują telefoną tai nutariau su jo pagalba atsikratyti ir senojo, nes Ieva atsisakė jį keisti į savąjį Samsungą…
Parduoti kiek sudėtingiau, nes reikia pašto išlaidas apsiskaičiuoti, rasti aprašymą ir t.t. Bet iš esmės nieko sunkaus. Po keliolikos minučių mano skelbimas apie parduodamą Nokia 5800XM jau puikavosi ebay’juje.
Ilgai laukti neteko. Jau po kelių valandų jį nupirko. Ir sumokėjo ne 150 eurų kaip aš norėjau, o visus 200 Kam? Ogi po akimirkos gavau ir paaiškinimą:

Hello seller,
It’s my pleasure to inform you that your item i bought off ebay has been paid for by the paypal…… the payment has been made including the shipment cost to my son’s address because i want this to be sent to my son in Nigeria under the below address…

NAME………….GBENGA OJO
ADDRESS……..10, YAYABATAN STREET
AGEGE
LAGOS STATE
NIGERIA
23401

Please as soon the payment has been sent to from the paypal, i will like you to get the item ship as soon as possible and get to me so i can know what to do about this….
Many Thanks and God bless,
laura

Kad nupirko tai liuks, bet pamačius žodį Nigeria ant sprando pasišiaušė plaukai. Negeras tai žodis ir Lietuvoje (ne tik joje) yra liūdnai pagarsėjęs dėl “apsukrių” tenykščių gyventojų

Patikrinu ebay, paypal.com. Jokių žinių apie jokius mokėjimus. Patikrinu iš kur siųstas laiškas apie apmokėjimą ir randu, kad siųsta ne iš paypal.com ar paypal.co.uk, o iš kažkokio paying-status.tracking@consultant.com .
Aišku jokio telefono niekam nesiunčiau. Tik va 7 dienas dabar kol galėsiu cancel’int tą deal’ą tai reiks palūkėt
Žinoma informavau paypal’ą apie šį “pirkėją”.

Štai tokia mano pirmoji patirtis būnant internetiniu pardavėju