Emigranto dienoraštis » Šiaip

Šuniukų dainos

Eugenijus — Tue, 27 Dec 2011 12:24:16 +0000

Rekomenduojama patildyti garsą
Svainio kalytė taip išreiškia savo emocijas atsisveikinant

Siurprizas ryte…

Eugenijus — Tue, 27 Dec 2011 12:05:56 +0000

Net nebesinorėjo eiti į virtuvę

Tedis – mažas ir didelis

Eugenijus — Tue, 27 Dec 2011 11:51:43 +0000

Mažas

Ir didelis

Airija – veltėdžių rojus

Eugenijus — Thu, 01 Dec 2011 03:29:58 +0000

Nauji metai – naujas biudžetas, kuriame žada apkarpyti socialinės paramos išlaidas. Pakeliui į/iš darbo klausausi radijo, tai ten net iki ašarų (netekties) daeina, kad kaip dabar bus sunku gyventi be tų kelių papildomų eurų.

Karpymams aš pritariu.

Sako Lietuvoje bedarbio pašalpa nemotyvuoja darbui (anekdotas?:D), bet Airijoje jos apskritai absurdiško dydžio.

Realus pavyzdys: Viena žmonos pažįstama kartu su vyru neteko darbo, bet ko dirbti nenori tai sėdi ir nieko neveikia. Valstybė jiems moka abiems po 800 eurų (kiekvienam į rankas tiek), sumoka už vaiko darželį (jie gi labai užsiėmę – bedarbiai ir vaiko prižiūrėti negali), pilnai apmoka buto/namo nuomą ir dar kad visai iš nuobodulio nenumirtų, moterį siunčia į koledžą studijoms… nemokamai žinoma.

Užtektų jam arba jai susirasti darbą (greičiausiai tai būtų už minimumą – 1200 eurų) ir už vaiko darželį reikėtų mokėti patiems (o jis nėra pigus), nuoma tektų mokėtis patiems… o ką jau kalbėti apie mokslus.

Taigi nedirbant jie gauna: 800(pašalpa) + 800(pašalpa) + ~800(nuoma) + 100/400(darželis) = 2500/2800 eurų per mėn. ir nereikia rūpintis jokiu darbu, transportu ar pan., miegi iki pietų… ko ne gyvenimas?

Nors vienam dirbant: 1200(minimali alga) + 800(pašalpa) – 800(nuoma) – 100/400(darželis) = 1100/800 eurų per mėn.

Negana, kad pačios pašalpos per didelės tai dar ir pasistengta panaikinti bet kokią motyvaciją susirasti darbą bent vienam šeimos nariui.

Asmeniškai pažįstu tris bedarbius ir visi jie ieškosi darbo… savo svajonių darbo

Sujudimas miestelyje

Eugenijus — Wed, 30 Nov 2011 09:37:59 +0000

Vakar vakare besirelaksuojant darbe teko stebėti neįtikėtinai aktyvų policijos (Garda) darbą. Suko ir suko ratus akylai besidairydami. O lyg to būtų negana išėjęs į lauką išgirdau padangėse zujantį malūnsparnį. Dar labai stebėjausi kodėl jis skraido naktį… kai skraido ryte/dieną tai nekeista – seka eismo sąlygas, bet naktį?

Šiandien ryte (po darbo) būdamas gym’e per radiją išgirdau atsakymą į vakarykščius klausimus… Gi pasirodo dingo 60-ties metų pilietis.

Pranešė, kad dabar jau ieško jo upėje, bet abejoju ar ras, nes vakar kaip tik toje vietoje kur policija suko ratus aš vos ne kaktomuša susidūriau su nupasakotos išvaizdos senoliu. Gal tai buvo tas pats?

Pilno grūdo sveikatos mitas

Eugenijus — Sat, 26 Nov 2011 17:39:39 +0000

Turbūt daugelis girdėjom ir vis dar girdime giedamus ditirambus pilno grūdo gaminių teikiamiems privalumams mūsų sveikatai… Pasirodo kai kalbama apie privalumus yra nutylima apie jų trūkumus. Mhm… turbūt nė nežinojote, kad tokių esama, o pasirodo yra.

Vienas baisus baisus straipsnis apie duonos gaminių teikiamą NEnaudą mūsų organizmui (anglų kalba).

Aišku neverta per daug gąsdintis ir visiškai atsisakyti duonos (juk ji skani), bet tiesiog verta atminti, kad saikas yra didžiausia dorybė.

Straipsnyje aiškinama apie grūdinių produktų/patiekalų didelę įtaką mūsų svoriui t.y. viršsvorio formavimuisi. Prieš tris mėnesius būčiau į tai pažiūrėjęs labai ir labai skeptiškai. Bet dabar po trijų mėnesių praktiškai visiško duonos nevartojimo ir neįtikėtino svorio metimo tempo (nuo 93 iki 83 kilogramų) straipsnyje išsakyti faktai įgyja tikrai žymiai daugiau svorio… Žinoma kiekvienas sprendžia pagal save.

P.S. Tas pats galioja pupelėms, riešutams bei gaminiams iš sojos, kuriuos galima paminėti netgi atskiru dideliu BLOGU punktu

(Jau) 5 metai “tremtyje”

Eugenijus — Mon, 21 Nov 2011 00:33:31 +0000

Lygiai lygiai, valandų tikslumu prieš 5 metus mes su savo, būsima žmona įsiregistravom į vieną iš daugelio Rygos jaunimo hostelių. Tai buvo pakeleivinga stotelė pakeliui į Airiją. Berods dar dabar piniginėje nešioju ano hostelio registracijos kortelę, kaip relikviją liudijančią apie aną lemtingą kelionę, kuri pakeitė mūsų gyvenimą.

Vykom šiaip sau, o greičiausiai bėgom nuo užsitęsusios nuobodžios ir beprasmiškos rutinos, nuo perspektyvų nebuvimo. Nežinojom ko tikėtis nuvykus, nežinojom kas ten mūsų laukia. Man tokiam sėsliam ir konservatyviam tas aplinkos pasikeitimas tikrai buvo ne pats maloniausias dalykas gyvenime, bet kaip sakant “ir šuo kariamas pripranta”.

Atvykus man viskas atrodė netikra, lyg būtų pasaka. Kalbu NE apie pinigus, o apie pačią Airiją. Tie nedideli spalvoti gyvenamieji namai, siauros nežinia kiek dešimtmečių ar šimtmečių menančios gatvelės, pastoviai pliaupiantis lietus, kas 30 metrų ūžiantys pub’ai su išsišiepusiais veidais viduj, besisveikinantys (visiški nepažįstami) praeiviai, galų gale gyvenimas 120 metų senumo namo palėpėje… Buvo toks jausmas lyg gyvenčiau vienoje iš Hanso Kristiano Andersono pasakų.

Ir vis dar joje gyvenu… ir ją dievinu.

Geriausias draugas metant svorį – HiiT

Eugenijus — Fri, 11 Nov 2011 00:40:43 +0000

HiiT (High-Intensity-Interval-Training) – Aukšto intensyvumo intervalinė treniruotė.

Žinoma atsikratyti viršsvorio galima su paprasčiausiu kalorijų deficitu, bet su HiiT tai galima žymiai paspartinti. Šiaip HiiT rekomenduojama daryti iškart po jėgos treniruočių, bet aš asmeniškai manau, kad ji atneštų naudos kiekvienam besistengiančiam atsikratyti nereikalingų kilogramų. HiiT tai tiesiog efektyvesnis būdas deginti kalorijų perteklių bei puiki alternatyva įprastoms nuobodžioms mankštoms.

Privalumai:
Treniruotė užtrunka tik apie 20 minučių.
Nebūtina bėgti į lauką kur trukdytų eismas ir gatvės praeiviai.
Nereikia jokio brangaus inventoriaus.

HiiT esmė daryti vieną pasirinktą (iš gausybės) pratimą intervalais po 1 minutę tarp jų pailsint po 30 sekundžių t.y. 1 minutė intensyvaus sportavimo, 30 sekundžių poilsio, 1 minutė intensyvaus sportavimo, 30 sekundžių poilsio ir t.t.
Idealiu atveju reikėtų padaryti 10 tokių intervalų, bet dėl didelio intensyvumo pradedantiesiems pradžioje užtektų ir 5 ar dar mažiau.
Pratimo intensyvumas turėtų siekti apie 80% maksimaliaus jūsų pajėgumo tam pratimui.
Poilsio metu (30 sekundžių) intensyvumas turėtų siekti bent 20% maksimalaus pajėgumo, bet kaikuriems pratimams poilsis ir reikštų poilsį t.y. nieko nedarymą

Trumpas, bet labai informatyvus video su patarimais ir pratimų pavyzdžiais HiiT’ui

Pats aš dažniausiai naudoju elipsę arba bėgu. Nežinau ar atlikus vien tik HiiT’ą bus pasiektas afterburn efektas, bet kai padarau jį po jėgos treniruotės tai visą likusią dienos dalį jaučiuosi “Karštas” (chi chi chi), spėju tada efektas būna pasiektas.

Sėkmės sporte ir nepamirškit pasidalinti savo įspūdžiais

Rūkančiųjų statistika Airijoje

Eugenijus — Thu, 10 Nov 2011 21:27:12 +0000

Airijoje rūko 1 milijonas žmonių (populiacija šiek tiek daugiau nei 4 mln). Kasmet nuo rūkymo sukeltų ligų miršta 550. Tik? Atrodo visai nedaug…

Vienintelis tikras būdas atsikratyti viršsvorio (2 dalis)

Eugenijus — Thu, 10 Nov 2011 03:44:24 +0000

Mažai angliavandenių turinčių maisto produktų piramidė

Taigi kaip ankstesniame įraše jau aptarėme pirmas žingsnis svorio metimo link yra kalorijų deficito sudarymas.

Pirmas įššūkis sudarius kalorijų deficitą yra pastoviai juntamas alkis. Su alkiu galima kovoti keliais būdais. Vienas jų tai valgyti ne tris kart dienoje kaip mes esam dažniausiai įpratę, bet 5 ar dar geriau 6 kartus, bet po nedaug – taip kad tilptume į savo nustatytus kalorijų rėmus. Iš pradžių porą ar keletą savaičių galima justi pastovų alkio jausmą, tai jūsų skrandis protestuoja prieš “niekines” maisto porcijas Bet nepergyvenkit, laikui bėgant skrandis susitrauks ir alkio jausmas bus juntamas ir nuo nedidelio maisto kiekio.

Ką valgyti? Teoriškai galima sublogti (heh tiksliai pasakyta) valgant ir “nesveiką” maistą, bet tada kyla grėsmė nedagauti pakankamai maistinių medžiagų bei vitaminų, tad sudarant kalorijų deficitą reikėtų pakoreaguoti ir savo racioną, atsisakyti kai kurių netikusių patiekalų ir produktų.
Kad geriau suvoktume kodėl reikia atsisakyti to ar ano aš pamėginsiu trumpai paaiškinti iš kur atsiranda riebalai (tie kur pūpso ant pilvo ir klubų )mūsų kūne.

Visiškai reikėtų atsisakyti maisto savyje turinčio riebalų. Nesupraskit manęs klaidingai, riebalų mums tikrai reikia pilnaverčiam funkcionavimui, bet jų mes gausim su visais tais sveikais maisto produktais. Tad dėl jų nesukite sau galvos, tiesiog venkite, o kiek jų reiks gausime juos “automatiškai”.

Pagrindinis žmogaus kūno energijos šaltinis yra angliavandeniai. Jie pigūs, jie skanūs ir jų gausybė daugumoje maisto produktų, todėl mes jų ir suvartojame daugiausia ir dažniausia per daug. Angliavandeniai patekę į organizmą verčiami į glikogeną – tam tikros rūšies angliavandenis – mūsų organizmo kuras. Jis kaupiamas raumenyse ir kepenyse.
Kad geriau suprastume įsivaizduokime, kad žmogaus kepenys ir raumenys tai yra akumuliatoriai, o angliavandeniai elektros energija. Kaip žinia visi akumuliatoriai būna skirtingos talpos, tai priklauso nuo kiekvieno organizmo individualiai. Taigi kaip mes valgome angliavandenius, mūsų organizmas krauna mūsų “akumuliatorius”, bet mes dažnai angliavandenių suvartojame per daug tad visa ta energija, kuri nesutilpo į raumenis ir kepenis yra dedama į atsargą t.y. verčiama į trigliceridus – riebalus.

Baltymai – mūsų kūno statybinė medžiaga. Baltymai ypatingi tuo, kad jų netgi suvartojus didesnį kiekį jie nesikaupia kūne kaip angliavandeniai ar riebalai. Jų perteklius tiesiog pašalinimas per… šalinimo sistemą. Tik neverta jais piktnaudžiauti mat saugiai, savęs neapkraudamas mūsų organizmas gali apdoroti tik apie 30 gramų baltųmų per vieną priėmimą, didesni kiekiai gali apsunkinti kepenų ir inkstų darbą.

Taigi pagrindinė mūsų užduotis surasti tokį maistinių medžiagų balansą, kad pakrautume, bet neperkrautume savo “akumuliatorius” ir pageidautina neviršytume rekomenduojamo baltymų kiekio.

Nėra viskas taip sudėtinga kaip gali pasirodyti, kaip ir kalorijų skaičiavime taip ir maistinių medžiagų kiekio stebėjime mums padės My Fitness Pal. Dauguma vakarų pasaulio dietologų rekomenduoja vartoti (suaugusiam vyrui kaip man) apie 300 gramų angliavandenių per dieną, bet tiek šniodamas nenumesi nė gramo. Vietoj to paprastą dieną kai nesportuoju aš stengiuosi neviršyti 100 gramų angliavandenių ir kad didesnis jų kiekis ateitų iš daržovių nei kad iš vaisių. Sporto dieną angliavandenių kiekį galima kilstelti iki 150-200 gramų, bet su ta sąlyga, kad bus tikrai sunkiai sportuojama. Tokiu būdu aš verčiu savo organizmą dėl papildomos energijos kreiptis į savo riebalų atsargas.

Keli punktai, kuriais reikia vadovautis maitinantis:

1. Valgykite daugiau baltyminio maisto. Baltymai ne tik reikalingi mūsų raumenims vystytis, bet taip pat nuo baltymų mes jausimės sotesni ilgiau nei valgydami angliavandenius. Sportuojantiems reikėtų vartoti apie 2 gramus baltymųkiekvienam kūno kilogramui, pvz man, sveriančiam 84kg reiktų apie 170 gramų baltymų per dieną, nesportuojančiam užteks ir 1 gramo per kg.
Baltymų rasite šiuose maisto produktuose:
Jautiena, kiauliena, aviena, vištiena, kalakutiena, antiena, tunas, lašiša, sardinė, menkė, kiaušiniai, pienas, natūralus jogurtas, varškė, varškės sūris, pupelės.

2. Valgykite vaisius ir daržoves su kiekvienu patiekalu. Dauguma jų turi nedaug kalorijų todėl jų galima prisikimšti pilną pilvą (pvz. 500 gramų virtų brokolių turi tik apie 120 kalorijų). Vaisiai bei daržovės taip pat turtingi vitaminais, antioksidantais bei ląsteliena, kas labai gelbsti virškinimui ir medžiagų įsisavinimui.
Mano mėgstamiausi vaisiai ir daržovės: Brokoliai, kalafijorai (žiediniai kopūstai), briuselio kopūstėliai, pomidorai, pupelės, žirneliai, salotos, obuoliai, bananai, kriaušės, persikai.

3. Gerkite vandenį. Daug vandens. Kiekvienam sudegintam tūkstančiui kalorijų reikia išgerti litrą vandens. Vanduo padės pašalinti baltymų perteklių jei tokio bus jis taip pat leis jaustis sotesniam užpildydamas skrandį ir įtempdamas jo sieneles.

Mano pietūs

Vienas iš pavyzdžių ką aš valgau mano įprastą dieną kai nesportuoju:
Pusryčiai: 3 plakti kepti kiaušiniai, 2 pomidorai (350kcal)
Užkandis: Kvietinė košė su pienu ir maltais lino sėmenim (320kcal)
Pietūs: 500 gr. brokolių, 200 gr. lašišos, 150 gr. natūralaus jogurto (470kcal)
Užkandis: 400 gr. grybų sriuba, 1 obuolys (200kcal)
Vakarienė: 220gr. varškės, 1 bananas (320kcal)
Užkandis: 8 krabų lazdelės, 200gr pupelių (300kcal)
Sumoje apie 2000 kalorijų. Taigi net nesportavus yra sudaromas beveik 500 kalorijų deficitas. Ir galit tikėt galit netikėt aš niekad nesijaučių alkanas

Beje verta paminėti, kad galima vieną dieną per savaitę leisti sau atpalaiduoti vadžias ir valgyti viską ką nori per daug sau nesukant galvos.

Aš įsivaizduoju, kad daug kam taip iškarto nepavyks pereiti prie tokio maisto, bet tai galima daryti palaipsniui. Ragauti vieną produktą po kito, derinti juos tarpusavy, žiūrėti kas skaniau ir įterpti juos į savo racioną palaipsniui.

Kodėl aš nebenaudoju Nike+

Eugenijus — Sat, 05 Nov 2011 09:45:02 +0000

Jau gerus 200+ km mano Nike+ žmogeliukas nuobodžiauja. Taip nutiko dėl to, kad tiesiog nebesinaudoju Nike+ paslaugomis. Priežastis viena – nuvylė. Tuo tarpu kai pati įranga yra gana tiksli ir patogi naudoti jų internetinė svetainė ir duomenų kėlimas yra tiesiog kažkoks nesusipratimas. Svetainė veikia kada nori, kartais neįmanoma jos teisingai atidaryti, esu išbandęs visas naršykles, bet atrodo čia pačios svetainės problema. Su tuo dar galima būtų susitaikyti, nes kiek ten to lankymosi tereikia. Pikčiausia buvo tada kai “uploadinau” 50 savo nubėgtų km ir jie tiesiog kažkur pasimetė… Vėliau gavau e-mail’ą iš Nike+ administracijos, kur jie atsiprašinėja vartotojų dėl laikinų (aha kurgi ne) techninių problemų.
Taigi dabar savo visus rezultatus rankiniu būdu įvedinėju į Cardio Trainer. Sąskaitoj turiu jau 942 km, tad jau nebekyla abejonių, kad pasieksiu savo užsibrėžtus 1000 kilometrų ir galėsiu pasidovanoti “pažangesnį” GPS laikrodį Tik tai nebus anksčiau svarstyti Nike+ ar Garmino laikrodžiai. Dabartinis mano favoritas Motorola MOTOACTV. Jis kažkuo truputį primena Nike ir Garmin hibridą – visu kuo pranašesnis už Nike+ GPS, bet ne taip smarkiai orientuotas į profesionalus kaip Garminas. Verta paminėt, kad jis taip pat kaip ir Nike+ turės dedikuotą svetainę skirtą sekti ir dalintis savo pasiekimais. Labiausiai man patinkanti funkcija tai muzikinis grotuvas su 8/16gb atminties ir BlueTooth palaikymas, kas leidžia naudoti belaides ausines, o tas man labai aktualu. Dabar sportuodamas klausausi muzikos per SGS2, bet jis nėra labai patogus dėl savo dydžio…

Kolkas belieka sukryžiuot pirštus ir laukt kol MOTOACTV pasieks Europą, nes Amazon.com atsisakė priimti mano užsakymą

Patvirtink arba paneik faktą

Eugenijus — Fri, 04 Nov 2011 14:10:13 +0000

Nesvarbu kokiu greičiu įveiki vieną kilometrą, turiu omeny einant arba bėgant kalorijų sudegini lygiai tiek pat.

Kažkur atsitiktinai perskaičiau šį dalyką ir vis prisimenu sportuodamas, bet visada labai tingisi patikrinti ar tai yra tiesa

Papildyta:

Dėka Aurimo pateiktos nuorodos paaiškėjo:

Jei bėgi 10km/ h (1h) sunaudoji 860 kalorijų.
Jeigu eini 4km/h (2.5h (tam kad įveikti tą patį atstumą)) sunaudoji 645 kalorijas.

Taigi faktas paneigtas

Šalis kur žolė… žalesnė :D

Eugenijus — Thu, 03 Nov 2011 14:07:04 +0000

Vienintelis tikras būdas atsikratyti viršsvorio (1 dalis)

Eugenijus — Mon, 31 Oct 2011 06:04:23 +0000

Pradžiai papasakosiu apie savo svorio istoriją.

Prieš šiek tiek daugiau nei metus aš svėriau 95kg. Mano ūgis 179cm tad akivaizdu, kad turėjau besikaupiantį nemažą viršsvorį. Kaip sakant nenormuotas alaus ir vytintos dešros skanavimas tvojo kitu lazdos galu… Antsvoris man pernelyg netrukdė, bet kai pradėjo trūkti drabužių į kuriuos galėčiau tilpti – susimąsčiau. Pradėjau lankyt sporto klubą. Bukagalvis treneris parodė kelis nuobodžius ir nelabai veiksmingus pratimus. Kadangi pratimai nuobodūs ir neįdomūs aš jų nedariau ir ėmiau tiesiog bėgiot. Kuo toliau tuo daugiau. Daėjo iki to, kad sudalyvavau maratone (10km atkarpa). Bėgimas tikrai smagus dalykas ir jo pagalba atsikračiau beveik 10kg. O tada užsidirbau nedidelę traumą dėl, kurios negalėjau toliau bėgioti, o po to dar vasara prasidėjo su savo pagundomis (šašlas, šaltas alus ir pan.), dar vėliau atostogos… Vienos kitos… Ir tik grįžęs iš po atostogų užlipęs ant svarstyklių supratau, kad vien su bėgiojimu nieko nebus. Vėl svėriau 93kg…

Vieneri metai lakstymo ir prakaitavimo, o rezultatas tik du apverktini kilogramai.

Nuo to momento (kai svėriausi) praėjo du mėnesiai ir mano dabartinis svoris – 84kg. Ne, aš nepradėjau daugiau bėgioti. Aš apskritai nebebėgioju, bet sporto klubo neatsisakiau. Aš taip pat nepradėjau gerti jokių stebuklingų tablečių.

Taigi… Kaip atsikratyti to nelemto viršsvorio? Ogi paprastai – reikia užsiimti aritmetika. Tai pirmas žingsnis – skaičiuoti suvartojamas kalorijas. Taip tai nuobodu, taip tai nėra lengva, bet tai labai veiksminga.

Pavyzdžiui man per dieną dabartiniam svoriui palaikyti reikia syvartoti apie 2500 kalorijų. Kad netekti 1kg per savaitę, man reikia iš šitų kalorijų atimti apie 500-600 t.y. per dieną man galima suvartoti apie 2000 kalorijų. Jeigu aš, kurią dieną sportuoju ir sporto klube sudeginu papildomą tūkstantį kalorijų tai man galima t.y. netgi būtina jas atsiimti t.y. prie 2000 pridedam ~1000 sudegintą sporto klube, nes kitu atveju tai būtų tiesiog kūno žalojimas ir bereikalingas varginimas.

Kalorijas skaičiuoti Jums padės www.myfitnesspal.com Šis puslapis man patinka tuo, kad turi specialią programėlę Android ir iPhone telefonams tad skaičiuoti kalorijas yra lengva ir patogu. Yra žinoma ir daugiau panašių puslapių, bet šis man patiko labiausiai. Juolab Android programėlė turi integruotą bar kodo skenerį.

Taigi sekantis žingsnis yra tas kalorijas padalinti į 5 ar 6 porcijas ir maitintis kas 3 valandas. Tas reikalinga tam, kad niekada nesijaustume alkani, nes alkis didžiausias svorio metimo priešas. Alkanas žmogus linkęs į persivalgymą, alkanas organizmas linkęs gautas kalorijas versti į riebalus taip ruošdamasis artėjančiam alkio metui, o be to savęs marinimas badu lėtina metabolizmą. Tad niekad nemarinkite savęs badu. Nepamirškite lengvai užkasti prieš miegą – kūnui energijos reikia net ir poilsio metu. Draudimas valgyti prieš miegą yra totali nesamonė, kuris ne tik nepadeda, bet net ir kenkia jums.

Padalinus 2000kalorijų į 6 dalis gauname ~330kalorijų. Būtent tiek man galima suvalgyti per vieną maitinimosi “sesiją” Ir iš čia išdygsta kita bėda 330 kalorijų tai yra labai labai nedaug. Pvz. 1 pilna juodos, Vilniaus duonos riekė savyje turi apie 200 kalorijų… Susitepus sumuštinį ir gausime tas 330 kalorijų… Ar vieno sumuštinio užteks 3 valandoms? Aš nežinau, nes sumuštinių nevalgau. Toeriškai svorį mest galima valgant ir “nesveiką” maistą, bet ar teorija pasitvirtina praktikoje aš nežinau.

Ką valgyti kad neviršyti leistino kalorijų kiekio ir tuo pat metu būti sočiam? Apie tai kitame įraše.

Maži siaubingi malonumai…

Eugenijus — Mon, 19 Sep 2011 16:39:48 +0000

“Nugalėti savo priešus, maudytis jų kraujyje ir prievartauti jų žmonas ir vaikus.”

Štai vienas iš smagesnių kažkieno “malonumų”, kuris nepateko į Mažus Gyvenimo Malonumus.

Mane tik stebina kas turi dėtis tokio autaušėlio galvoje, kad rašyt tokias nesamones? Kažkaip liūdna pasidaro kai imi galvot apie tokius

P.S. Buvo ir kitokių netikusių siūlymų, bet ne tokių “įspūdingų”.

Maži gyvenimo malonumai…

Eugenijus — Mon, 12 Sep 2011 18:13:52 +0000

Neseniai vaikštinėdamas po mišką su savo dviem neklaužadom galvojau apie gyvenimą. Ar nepastebėjot, kad kuo toliau tuo daugiau jame daugėja negatyvo? TV Žinios: Tas tą nužudė, anas tvirkino nepilnametę, o štai tas pavogė milijoną… jau nekalbant apie tą, kuris pievoje žagino ožką. Internete tas pats tik raštu plius dar visokios mėmės, troliai, demotyvacijos ir panašus brudas… Kažkur ne ta linkme ritasi visuomenė…

Taigi kilo mintis tinklapiui apie paprastus ir nuoširdžius dalykus, kurie priverčia nusišypsoti ne piktdžiugiška ar patyčių, o paprasta ir nuoširdžia šypsena. Jis taip ir vadinasi Maži Gyvenimo Malonumai.

Apie patį projektą:

Turbūt dauguma žmonių mano, kad gyvenime svarbiausi yra tik dideli dalykai – dideli planai, lūkesčiai, darbai… didelės problemos ir nusivylimai. Bet šie dideli „dalykai“ ateina ir praeina… kartais palikdami palūžusią dvasią ar skaudančią širdį. Kas gyvenime iš tikrųjų svarbu tai maži dalykai.

Kiekvieną gyvenimo akimirką mes turime galimybę patirti kažką naujo, netikėto ir malonaus – tai naujas skonis, negirdėtas garsas ar neregėtas vaizdas, o kartais tai tiesiog pati paprasčiausia mintis ar idėja.

Dažnai šie maži malonūs, kartais dar nepatirti dalykai mus aplanko prisidengę pačiais įprasčiausiais kasdieniais įvykiais.Pavyzdžiui: šypsena nepažįstamojo lūpose, nuoširdus draugo apkabinimas, spindinčios džiaugsmu augintinio akys, pirmas šalto alaus gurkšnis karštą vasaros dieną… Yra ištisa gausybė kitų mažų malonumų nutinkančių kiekvieną dieną. Mums tereikia juos pastebėti.

Maži Gyvenimo Malonumai tai tie nedideli įvykiai, situacijos, žmonės, ženklai ir aplinkybės, kurių dėka mūsų veiduose atsiranda šypsenos. Ši svetainė apie tai.

Tad kitą kartą išvydęs spindinčią saulutę, išgirdęs vėjyje šlamančius medžius prisimink koks turi būti laimingas už tai, kad gyveni.

Truputį netikusiai, netašytai… Bet čia jau mano problema, kad jaučiu daug, o štai žodžiais tai išreikšt ne visada sugebu.

Prisibėgiojau ir užsidirbau tendinitą – sausgyslių uždegimą.

Eugenijus — Sat, 06 Aug 2011 20:12:48 +0000

Prisibėgiojau ir užsidirbau tendinitą – sausgyslių uždegimą. Bet tai ne dėl pačio bėgiojimo, o dėl per didelio apetito jam… Iš plačių patogių gatvių persikėliau į miškus, bėgau per purvą, vandenį, siaurus slidžius takelius išvagotus raumeningų medžių šaknų… per stačius kalnus, kurių dėka ir užsidirbau nelemtą uždegimą. Tiesiog per daug įsijaučiau.
Iš pradžių tai buvo tik lengvas patempimas. Skausmas buvo nedidelis tad nė neatkreipiau dėmesio į jį, maniau raumenys maudžia, praeis… Bėgiojau toliau, net ir maratono atkarpą įveikiau. Reikalas tame, kad pradėjus bėgti skausmas išnykdavo, raumenys įšildavo ir praeidavo visi skausmai. Apgaulingas jausmas, primenantis paprasta raumenų maudimą po intensyvių fizinių pratimų, bet po mėnesio tokio nesiskaitymo su skausmu jis nebeišnykdavo netgi bėgant, o tai jau rimtai mane suneramino. Tada ir sužinojau kas yra tendinitas.

Lietuviškai tėra vienas terminas – tendinitas. Wikipedijoje atradau pora terminų Tendinosis ir Tendinitis.
Šiaip nieko tai labai rimto jei laiku susigriebi. Bet blogiausias dalykas tai ilgas gijimo laikas galintis užtrukti iki kelių mėnesių… Laimė tik ta, kad mano atvejis nėra labai sunkus, nėra jokių patinimų ar paraudimų ir einant neskauda. Profilaktiškai tepu ibuprofeno geliu ir geriu vitaminus su glukozaminu bei chondroitinu tad turiu vilties sugrįžti į trasą už mėnesio ar dviejų, o iki to vaikščiosiu. Tiesiog nesinori pralošti lažybas pačiam prieš save

Papjoviau…

Eugenijus — Sat, 23 Jul 2011 17:13:09 +0000

…kiaulę taupyklę. Gurkšnodamas alutį ir rūšiuodamas monetas į specialius banko išduotus maišelius užtrukau daugiau nei 2,5 valandos. Rankos po šio skaičiavimo buvo juodos lyg anglis būčiau kases.

Ir aš patekau į laikraštį

Eugenijus — Sat, 02 Jul 2011 08:40:23 +0000

Sakau “ir aš”, nes mane tame aplenkė žmona

Pokalbis

Eugenijus — Sat, 04 Jun 2011 08:01:52 +0000

Šis savaitgalis – bank holiday savaitgalis. Ta proga firma, kuriai dirbu surengė alaus vakarėlį. Man teko pasaugoti duris, nes retsykiais atsiranda pašalinių norinčių nemokamai atsigert alaus.
Taigi man besėdint žiūriu per aikštę atžirglioja drūtas storuliukas intelekto nesužalotu veidu. Taip sakau todėl, kad iš veido tikrai matosi, kad turi protinių pajėgumų trūkumą. Įėjęs į priimamąjį patraukė prie durų į viršų, kur ir vyko vakarėlis.
Sakau, – kur eini?
Rodo pirštu į viršų, – ten.
- Ar tu dirbi čia? – klausiu, nors tikrai žinau, kad ne.
- Ne nedirbu…
- Tai blogai, nes vakarėlis tik firmos darbuotojams.
- Tikrai… – ir lyg koks mąstantis mokinys, egzamino metu užsidengė akis, pasitrynė smilkinius, žandus ir po minutės nutaisęs rimtą veidą tarė: – Žinai, aš čia dirbu. Taip tikrai dirbu.
- Na jei dirbi tai turi turėti ID kortelę, – žaidžiu su juo toliau.
- Turiu, tikrai turiu, – užtikrina jis mane.
- Galbūt, bet matai… Aš pažįstu visus žmones, kurie čia dirba, bet tavęs anksčiau aš nesu čia matęs.
- Ach kaip negerai… Na gerai tada aš išeinu, – taip taręs jis ir išėjo.

Pasikalbėjom