|
||||||
Įsidėk šį skydelį! |
 Toliau tyrinėjam Ballincollig’o apylinkes. Šią pilį jau seniai nužiūrinėjam lėkdami autostrada, bet vis niekaip neprisiruošdavom jos aplankyti… iki vakar. Pilis pastatyta 13-ame amžiuje. Dabartinė jos būklė apverktina, mat ji priklauso privačiam asmeniui, kam konkrečiai niekas nežino. Tad ir prižiūrėt nieks nesiima. Priėjimas iki jos toks pats varganas kaip ir ji pati. Brautis [...]  Labai dažnai, kartais net po kelis sykius per dieną eidami pasivaikščioti su Ruduku sutinkam šitą kiškį, o retkarčiais būna du. Dažniausiai jie spėja pasišalinti Ruduko nepastebėti, bet tik ne šį kartą Įdomu ką jis darytų jei pavytų…
Viskas prasideda gražiai, o baigiasi gana šiurpiai… kai stirna-mama tampa pernelyg saugi.
Visą istoriją rasite po filmuku youtube.com svetainėje. Atostogaujam, kovojam su besispyriojančiais win7 ir vaikštom po Cork’o apskrities įžymybes. Filmukas is Fota wildlife park’o su šėlstančia lama, kuri siaubingai išgąsdino mažą (rožinį) vaikutį
Cirke nesilankiau… Tiesą pasakius, net neatsimenu kada jame buvau paskutinį kartą. Spėju prieš kokius 20 ar daugiau metų. Progų žinoma buvo, bet man nepatinka žiūrėt į išmuštruotus gyvuliukus… Mat kažkada seniai seniai kai dar buvau vaikas teko matyti dokumentinį filmą apie cirko gyvūnų nelengvą dalią… Nuo to laiko ignoruoju cirkus. Prieš porą dienų Jurijus užrodė. Tikrai puiki siaubo filmų parodija
 Na štai pagaliau ir aš gavau savąjį “troškimą”. Galiu pasakyt tik tiek, kad HTC Desire pateisino visus mano lūkesčius.  Geras oras + Išeiginė = Kelionė Pasikinkę Garmin’ą patraukėm į kelionę. Pusiaukelėje [...] 
Vakar ėjom pasivaikščioti. Šį sykį nuėjom neįprastai daug – apie 10 kilometrų, net Rudukas nusikalė ir kai iki namų buvo likęs vos vienas kilometras vos bepaėjo. Nenuostabu, nes viso pasivaikščiojimo metu jis tyrinėjo kiekvieną miško kampą O sykį įšoko į upę tekančią išilgai tako ir plaukė ja vietoj to, kad eit [...] 
Turbūt dauguma kaip ir aš mėgstat vytintas dešras, šašlykus, karbonadus ar cepelinus su mėsa. Tik retai susimastom kaip visi šie gardėsiai atkeliauja iki mūsų stalo… Nesusimastom, kad kažkada tas mėsos šmotas mūsų lėkštėje gyveno, ėdė ir miegojo, jautė įvairius jausmus… baimę… ir buvo pasimetęs kai jį vedė skerst… |
|
||||
|
Copyright © 2009 - 2010 Emigranto dienoraštis - All Rights Reserved
214 queries. 0.504 seconds. |
||||||
Naujausi komentarai