Ieva jau kartais net papriekaištauja, kad per dažnai Ruduką su savim pasiimu Galima pasakyt “Ot begėdė…”. Bet turint omeny, kad Ruduku kalionių metu tenka rūpintis pačiai Ievai tai jos niurzgėjimas tampa kiek suprantamas
|
||||||
|
|
 Bevartydamas senas foto prisiminiau šį gigantą. Berods ir nesidalinau juo anksčiau… Taigi taisausi Atvykus į Cobh’ą spėlioti į kurią pusę eiti neteko  Tradicinės Airiškos. Kuri tinka labiau? Ar šita?  Tai dar vienas didesnių Airiškos žiemos stebuklų. Ledas gebantis išlaikyti žmogų lygiai toks pats retas kaip ir kiek ankstėliau demonstruotas sniegas Sykį važiuodami iš miesto namo pastebėjom prie upės daugybę mašinų ir žmonių sankaupas. Kiek pristabdžiau – visas tas sanbruzdis vyko… dėl ledo Na ledas Airijoje ir mums naujiena, [...]  Antrą vestuvių dieną idant atgaivintume ir kūną ir sielą nuo airiškų pubų erzelio patraukėme pasivaikščioti į Killarney nacionalinį parką.
Šiek tiek pavargę mudu
Atsiimu žodžius apie negražų rudenį Airijoje
 Taigi metę paskutinį žvilgsnį į Luvrą
nutarėm Eliziejaus laukais patraukti į Triumfo arką. Iš pažiūros atrodė iki jos ranka paduot… Ėjom ėjom, o ji nė kiek neartėjo. Spėjom ir išalkt ir ištrokšt… Tad nuėję daugiau nei pusę kelio užsukom į pirmą pasitaikiusę kavinę pavadinimu “Madrigol”. Truputį įtartina pasirodė, kad savo [...]  Šios dienos tą pačią dieną net neaprašinėjau, nes grįžęs į viešbutį absoliučiai neturėjau jėgų niekam… Net alui. O kas mane artimiau pažįsta tai tikrai dabar suprato koks buvau pavargęs Tiesą nusnūdus/pasivarčius lovoje jėgų atsirado – tik alui. Tą dieną užkandę išgirtus (be reikalo) viešbučio pusryčius patraukėm į šalia esančią traukinių [...]  Arba tiksliau pusdienis. Te nesuklaidina Jūsų, naudojamas esamasis laikas, mat rašiau tos pačios dienos (03-09-2009) vakare. “Per Google maps Paryžius daug gražesnis” – tariau sau skrisdamas tiesiai virš jo. Atpažinau jį tik iš Senos upės. Apie Šarlio de Golio oro uostą teko skaityti negerų atsiliepimų, kad jis klaidus, didelis ir nesuprantamas, bet [...]  Tikslas buvo pamatyti švyturį… Bet deja ir vėl švyturys stovėjo privačioje valdoje – golfo laukuose. Na bet labai nenuliūdom ir taip buvo ką paveikti bei kur akis paganyti. Tas mažytis žmogeliukas tai aš su Ruduku
|
|
||||
|
Copyright © 2009 - 2012 Emigranto dienoraštis - All Rights Reserved
156 queries. 0.822 seconds. |
||||||
Naujausi komentarai