|
||||||
Įsidėk šį skydelį! |
 Nežinau, gal kokiu darbaholiku pavirtau ar ką, bet jau atisbodo nieko neveikimas. Prieš atostogas maniau, kad nors atsimiegosiu iki valios, bet nors ir einu anksčiau miegot ir miegu beveik 9 valandas, bet atsikeliu kažkoks nesavas.  Jau minėjau, kad tą patį vakarą po antrojo pasivaikščiojimo po Farran Woods kepėm šašlus. Vėluoju dėl to, kad nuotraukas tik dabar “išryškinau”:D Dar lygiai šešios valandos darbo ir mano atostogus bus oficialiai prasidėjusios! Turėjau dar nuo praeitų metų likusias dvi savaites. Tiesa pasiėmiau tik savaitę, dviejų būtų per daug. Paskaičiau tokį mielą Justino įrašą apie Pakeleivius ir nutariau savo patyrimu pasidalinti Vienas juokingas atvejis nutiko studijų metais. Nuvažiavom ne tuo keliu ir tai suvokėm kaip tik tuo metu kai pralėkėm pro tokią gigantišką tranzuojančią storulę. Sustojau gal [...] Ieva vakar pasiguodė, kad šiandien dėl susirinkimo darbe reikia anksčiau į darbą važiuoti. Žodžiais aš ją žinoma paguodžiau, o mintyse tai tik rankomis patryniau Galėsiu ramiai vykti dovanos pirkti. Taip! Jau sugalvojau ką jai nupirkti. Ir žinau, kad jai patiks Dar gi ta proga išsiaiškinau “mechanizmą” kaip “išrinkti” gerą [...] Cork’e ir Ballincollige pamatyti zuikį ar lapę eilinis dalykas. Naktimis jie laksto po miestą kaip kokie šunys su katėm… Tiesą pasakius gal net dažniau, nes nepamenu kada būčiau matęs čia valkataujančius naminius gyvūnus. Ką veikia lapės mieste aš dar galiu suvokti – ieško kokio nedagraužto kebabo ar burgerio, galų gale kokiam išverstam [...] Matyt ta depresinė nuotaika išsivystė iš monotonijos. Darbas – namai, darbas – namai… Įsisuki į rutiną kaip koks išprotėjęs žiurkėnas rate, o sustot niekaip negali. Antradienį važiavom į netoli Cork’o esančius Ferran’o miškus. Nuostabi vietelė… Spygliuočių miškas, ežeras, besiganantys elniai su stirnom… Ech, depresinę nuotaiką lyg kas ranka nuėmė Labai džiugina mintis, kad jau [...]  Kartais jaučiuosi kaip tas Mažasis Princas… Vienut vienutėlis negyvenamoje VM ware planetoje… Savo darbdavių nematau mėnesiais, bendradarbių taipogi. Pakėlė algą tai net nėra nei kam ačiū už tai pasakyt. Taip yra ir nemažai privalumų: pats sau šeimininkas, nieks nieko neaiškina, nenurodinėja ir neseka… Bet esmi žmogus ir kartais rūpi pamalt liežuviu su kuom nors… [...] Jau anksčiau rašiau apie savo dabartinius prietarus, bet visai neseniai prisiminiau vieną savo paauglystės prietarą Dabar jis jau pamirštas ir “nebegalioja”. Tuo belieka tik pasidžiaugti. “Penktadieniais švarūs plaukai traukia nelaimes”. Ypač tomis dienomis kai kur nors eini (į miestą, įplotą, į šokius ir t.t.). Dažniausiai tai būdavo penktadieniais. Visada kai [...] Taigi taigi… Vakar apsilankėm teatre. Kadangi siekdamas aplenkti kamščius važiavau per aplinkui tai taip gavosi, kad beveik pavėlavom… Na dar prisidėjo tai, kad neradom kur pasistatyti mašiną… Ieva net buvo bepuolanti į paniką ir net sugalvojo išvis neiti – “juk nespėsim!”. “Bet čia juk Airija, čia visi visur visada vėluoja”, – atsakiau jai. [...] |
|
||||
|
Copyright © 2009 - 2010 Eugenijus Ivanovas - All Rights Reserved
216 queries. 0.778 seconds. |
||||||
Naujausi komentarai