Labai dažnai, kartais net po kelis sykius per dieną eidami pasivaikščioti su Ruduku sutinkam šitą kiškį, o retkarčiais būna du. Dažniausiai jie spėja pasišalinti Ruduko nepastebėti, bet tik ne šį kartą Įdomu ką jis darytų jei pavytų…
|
||||||
Įsidėk šį skydelį! |
Viskas prasideda gražiai, o baigiasi gana šiurpiai… kai stirna-mama tampa pernelyg saugi.
Visą istoriją rasite po filmuku youtube.com svetainėje. Atostogaujam, kovojam su besispyriojančiais win7 ir vaikštom po Cork’o apskrities įžymybes. Filmukas is Fota wildlife park’o su šėlstančia lama, kuri siaubingai išgąsdino mažą (rožinį) vaikutį
 Ką ir kiekvieną saulėtą ir gražą dieną – keliavom (važiavom) pasivaikščiot. Ne per toliausiai – Farran woods. Pasitiko mus draugiškai nusiteikusios stirnos, mielai pozavo ir leidosi paglostomos (vienu pirštu), o viena palaižė mano ranką Gamta nuostabi kaip niekada, daug gražių didelių žiedų, viskas gaiviai žalia (iš vakaro lijo). Šitas [...]  Geras oras + Išeiginė = Kelionė Pasikinkę Garmin’ą patraukėm į kelionę. Pusiaukelėje [...]  Praeitą savaitgalį į svečius buvo atvykęs Ievos brolis su žmona drauge. Kadangi sekmadienio popietė pasitaikė saulėta ir šilta patraukėm į mūsų pamėgta Farran mišką pasivaikščioti. Stirnų šį sykį matėm kur kas daugiau. Idant pamatytume daugiau gamtos ėjom visokiais šunkeliais, lenkdamiesi pagrindinių takų. Už tai žinoma ant manęs vis burnojo, nes po naktinio lietaus takeliai buvo gerokai patežę. Raudonkapišonaitė. Rankas [...]  Apie šį miško pasivaikščiojimų taką žinojom jau gana seniai. Problema buvo tame, kad nežinojom kaip iki jo nuvažiuoti. Laimei, dėka vieno Ievos bendradarbio nubraižyto mini žemėlapio – sužinojom ir vėlyvą antradienio popietę išsiruošėm paslapmpinėti po gamtą. Po pilkų miesto tonų ir belapių krūmų sodri žalia miško spalva džiugino akį Tankmėje sutikom “Bembį” [...]  Pradžioje Rudukas truputį isterikuodavo sutikęs naują savo kaimynę (mūsų kaimynų augintinę).
Mamos augintinis. Priglobė tiesiai iš gatvės. Jau daugiau nei du metus pas ją gyvena, bet vis dar toks laukinukas… Mamos jau nebebijo arba tiklsiau pasakius nebe taip kaip kitų, bet ir jai nesileidžia glostomas. Man sykį buvo į kojas pasitrynes ir tai jau džiaugiausi  Jau seniau esu rašęs, kad jo/jos gyvenimo partneris kažkur prapuolė (mirė greičiausiai, juk gyvūnijos pasaulyje nėra skyrybų (?)) ir ji dabar našliauja… Kai buvo kartu tai visad laikydavosi atokiau nuo baltųjų gulbių, rodės didžiuojasi, kad jos juodos ir nenori turėt jokių reikalų su baltosiomis. Bet dabar kai liko viena tai visos “mandrystės” dingo… [...] |
|
||||
|
Copyright © 2009 - 2010 Emigranto dienoraštis - All Rights Reserved
217 queries. 0.511 seconds. |
||||||
Naujausi komentarai