|
||||||
Įsidėk šį skydelį! |
 Visi mes jį pažįstam kaip gerą fotografą, aktyvų blogerį… Vnž ramų žmogų iš žemaitijos leidžiantį savo šviesias dieneles valstybinėje tarnyboje. Bet ar iš tiesų jis yra tas kuo dedasi? Toliau dar gražiau… Na taip plaukuosena truputį skiriasi, bet anoks čia dyvas plaukus pasikirpt [...]  Dar gerokai prieš incidentą su triušiu Ieva labai įkyriai ir gana ilgai zyzė dėl auksinės žuvytės su apvaliu akvariumu.  Visa Lietuva, o tiksliau dauguma Lietuvos gyventojų šiandien yra/bus didžiausioje euforijoje. Dėl ko? Nes jie laisvi… Jie myli savo tėvynę.
Nesigasdinkit, tai Aš! Jokių impilų matyti neteks Tai tiesiog naujasis mano Tagline’as Kiekvieną rytą mane aplanko du ištikimi mano tarnai. Jaunesnysis Fordas aukoja duoną, Vyresnysis Iveco – sūrį, pieną ir vandenį. Diena išaušo apsiniaukus, bet sausa. Svarbiausia sausa, man patinka sausos dienos – tada ne taip šalta ir žmonės būna geresni. Stovėjau ir žiūrėjau į juos čia įeinančius į tą pastatą, čia išeinančius. Dauguma išeinančių nešasi po maišą iš, kurio kvepia maistu… Dieve, kaip seniai aš ėdžiau. Būtų gerai patekt į vidų, bet kaip? [...]  Na štai ir išsipildė didžiausia viena didžiausių Ievos svajonių – nupirkom jai mašiniuką Pradžioje galvojau apie Toyota yaris, bet anos baisiai brangios… Sykį, prieš porą dienų užsukom į mano 500-tuko “gimtuosius namus” (Fiat auto saloną) ten ir aptikom Ievos inkiliuką Nupirkom Fiat Panda. 2006 metų, pravažiuota tik 22k kilometrų, [...]  Ką tik bežiūrint eilinę “Banditskij Peterburg” seriją (darbe) pastebėjau kažkokį judesį sau už nugaros, o tiksliau už kairio peties. Staigiai atsisukęs nieko nepamačiau. Sėdžiu, žiūriu toliau. Už kelių akimirkų vėl tas pats. Vėl staigiai atsisukau – nieko. Ghmmm… Sunerimau. Praeitą naktį kažkas tyčia ar netyčia išbarškino vieną langą tai kažkaip neramu pasidarė. Nuėjau [...] Po darbo… Sėdžiu rytiniame kamštyje. Siaubingai norisi miego – plačiai, net neprisidengdamas nusižiovauju. Gretimoje juostoje akies krašteliu pastebiuužuojautos pilną šypseną moters lūpose. Atsakau jai tuo pačiu. Prie sekančio šviesoforo rąžydamasis pastebiu besišypsantį vyrą. Mosteliu ranka pasisveikindamas. Žalia. Nuvažiuodamas jaučiuosi lyg būčiau vilkas avies kailyje. Stebėti, kad į pastatą nepatektų pašaliniai žmonės, stebėti, kad nekiltų gaisras, potvynis ir pan. Pačių darbuotojų stebėti nereikia, bet norom nenorom aš juos stebiu vis vien. |
|
||||
|
Copyright © 2009 - 2010 Eugenijus Ivanovas - All Rights Reserved
215 queries. 0.847 seconds. |
||||||
Naujausi komentarai